Besibaigiant 2006-iesiems Lietuvos sporto pasaulį pribloškė žinia apie labiausiai šaliai nusipelniusių sportininkų pagerbimą – tuomet šis titulas ir didžiausia piniginė premija atiteko sausumos žvejui (yra tokia sporto šaka) Marijonui Svirbutavičiui.
Stipriausiu planetos žmogumi pernai vėl tapęs Žydrūnas Savickas ar, pavyzdžiui, Europos plaukimo čempionate du sidabro medalius iškovojęs Vytautas Janušaitis, remiantis dabar galiojančia premijų skyrimo tvarka, šaliai nusipelnė mažiau…
Sporto funkcionieriai, tarsi nematydami ir negirdėdami, kas dedasi aplinkui, aiškina, esą titulas ir premija atiteko tam, kam ir priklausė, mat remtasi atitinkamu Vyriausybės nutarimu.
Formaliai jie teisūs, tačiau sporto pasaulio pasaulio atstovai tikina, kad ši sistema – netikusi ir kad ir šis teisės aktas – tik mažas sraigtelis milžiniškame, bet toli gražu netobulame šalies sporto politikos mechanizme, kurio veikimas kelią daug klausimų.
Sulauksime daugiau staigmenų
Praėjusių metų pabaigoje visą sporto pasaulį papiktino arba prajuokino labiausiai 2006-aisiais Lietuvai nusipelniusių sportininkų ir trenerių pagerbimas. Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) tuomet nusprendė, kad šio titulo labiausiai vertas Marijonas Svirbutavičius – pasaulio kastingo čempionato trečios vietos laimėtojas. Už šį pasiekimą jam skirta 10 tūkst. litų premija.
Kad skaitytojai nesuklystų, paaiškinsime. Kastingas – ne aktorių ar manekenių atranka, o tokia sportinės žūklės šaka, tik žvejojama ne vandenyje, o sausumoje. Neolimpinė sporto šaka, žinoma.
Kodėl Lietuvai labiausiai nusipelnė sausumos žvejys, aiškina 2000 metais priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl sportininkų ir jų trenerių, gydytojų, masažuotojų ir mokslininkų skatinimo”. M. Svirbutavičiui tūkstančiai skirti pagal nutarime patvirtintą premijų dalijimo lentelę, kurioje numatyta už neolimpinės sporto šakos pasaulio čempionato pirmą vietą skirti 15 tūkst., antrąją – 12 tūkst., o trečiąją – 10 tūkst. litų.
Jeigu dabartinė sistema galios ir toliau, nenustebkite, jeigu šių metų pabaigoje labiausiai Lietuvos sportui nusipelniusio atleto titulas ir premija atiteks, tarkim, balandžių sporto, „niat-nam” ar „kuraš” sporto šakų (sunku įsivaizduoti, ką jie veikia, bet jų atstovų šalyje yra) sportininkui.
Kiti motyvai
Aiškiname, kodėl stipriausias 2006-ųjų planetos žmogus Žydrūnas Savickas ar prieš pat pagerbimą Europos plaukimo čempionate du sidabro medalius iškovojęs Vytautas Janušaitis, anot funkcionierių, Lietuvai nusipelnė mažiau nei M. Svirbutavičius.
Galiūnų sportas – neolimpinė šaka. Ž. Savickas lapkričio mėnesį eilinį kartą apgynė pasaulio čempiono titulą, už kurį, pagal lentelę, jam turėjo būti atseikėta 15 tūkst. litų, tačiau stipruolis gavo tik 7,5 tūkst. Motyvas – pasaulio pirmenybės rengiamos dažniau nei dveji metai.
Plaukimas – olimpinė sporto šaka. Tad kyla klausimas, kodėl V. Janušaitis apdovanotas tik 6 tūkst. litų premija, jeigu lentelėje olimpinės sporto šakos atstovo antra vieta Europos čempionate įkainota 20 tūkst. litų.
Motyvas – jeigu Europos pirmenybės rengiamos dažniau nei dveji metai, premijos dydis apskaičiuojamas lentelėje nurodytą sumą dalijant iš dviejų.
Bet palaukite – išeina 10 tūkstančių. O sporto funkcionieriai atkerta – čempionatas vyko 25 m ilgio baseine, tad ir premija „neolimpinė”. Iš kur trauktas šis kriterijus, – nežinia.
Pirmenybėse, kurios vyksta dažniau nei dveji metai, Lietuvą garsinančių sportininkų premijoms tikriausiai tiesiog gaila pinigų.
Tuo tarpu sporto funkcionieriai jau numatė kelias keistas veiklos kryptis, kurioms pinigų iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo negailima. Sutarčių projektams remti pasirašymas prasidėjo sausio 8-ąją, o baigsis kovo 30-ąją.
Didžiausi vargšai
Pusė iš 22 mln. litų dydžio fondo lėšų skirta kultūros reikmėms, likusi dalis – sportui.
Tikriausiai labai vargstančiam Diplomatų sporto klubui, tam, kad jie surengtų sporto šventę, skirta 15 tūkst., o VšĮ „Hanner up” tiek pat duota dangoraižio „Europa” laiptais bėgimui organizuoti. Tiesa, nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner” savo interneto portale skelbia, jog šias varžybas organizuoja ji.
Na, nebent „Hanner” (nekilnojamojo turto projektų portfelio vertė šiuo metu viršija 3 milijardus litų, – skelbiama bendrovės tinklapyje) bėgimo varžybų į savo statinį iš tikrųjų paremti neturi lėšų, mat įsteigė 40 tūkst. litų prizinį fondą ir neliko pinigų organizavimui.
VšĮ „Ekonominių-socialinių tyrimų ir mokymo centrui” – taip pat sporto šventės organizavimui skirta 20 tūkst. litų. Visų pirma reikia išsiaiškinti, kas čia per centras ir tik vėliau aiškintis, kodėl jam tiek pinigų atseikėta.
„Vakarų ekspresui” pavyko sužinoti tik tiek, kad įstaiga įsikūrusi Vilniuje, adresu Algirdo g. 31. Paskambinus nurodytu mobiliojo telefono numeriu galima paklausyti nebent įkyraus balso pašto įrašo. Tiesa, pavyko aptikti vieną jų darbą – praėjusiais metais Mažeikių kolegijoje už Europos Sąjungos lėšas organizuoti seminarai.
Kam dar negailima pinigų
Yra, pasirodo, ir tokia Lietuvos keliautojų sąjunga. Jai iš fondo atseikėta 20 tūkst. litų Baltijos šalių keliautojų sąskrydžiui organizuoti. Taip pat neužmiršta ir atskira organizacija – Vilniaus keliautojų klubas, kuriam 18 tūkst. skirta sniegomobiliui įsigyti ir žygiams organizuoti.
O čia – palyginimui. Sportinės žūklės federacijos varžybų pasirengimui ir dalyvavimui bei inventoriaus įsigijimui skirta 12 tūkst., o Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacijai – 5 tūkst. litų inventoriui įsigyti.
KKSD savo aktyvaus gyvenimo skatinimo pastangas įvertino 70 tūkst., o negirdėto projekto „Jaunieji muzikos talentai – sporto talentams” organizavimą – 15 tūkst. litų. Kai kurie uostamiesčio sporto klubai tokių sumų nemato jau keli metai. Tad vienintelė išeitis – griebti meškeres ir tikėtis, kad užkibs solidi premija.
Lietuvos sveikatos informacijos centro (LSIC) informacinių technologijų plėtojimui bei sporto enciklopedijos (tos pačios, apie kurią kalbama jau ne vienerius metus) leidybai skirta 450 tūkst. litų. Šio leidinio nepakaks – VšĮ „Sporto leidinių grupė” gaus 210 tūkst. litų už sporto visuomenės plėtrą.
Aiškinsis kriterijus
„Reikia keisti ne vieną ar kitą dalį, o visą Lietuvos sporto sistemą iš pagrindų. – „Vakarų ekspresui” sakė Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. – Sporto funkcionieriai nuolat teisinasi, kad jie viską daro taip, kaip numato Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai. Taip, jie teisūs, tačiau sporto pasaulio pasaulio atstovai tikina, kad ši sistema netikusi”.
Anot seimūno, iki vasario pabaigos jis susitiks su populiaresnių sporto šakų federacijų vadovais bei garsiais treneriais, su kuriais kalbėsis dėl aiškesnių šalies sporto politikos kriterijų.
A. Salamakino teigimu, iki šių metų bus dedamos visos pastangos, jog būtų pakeistas ne tik anksčiau minėtas Vyriausybės nutarimas, bet ir Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas.
„Naujo sporto įstatymo bei dar devynių, jį lydinčių teisės aktų, projektai jau pateikti, nežinia, kiek užtruks jų svarstymas Vyriausybėje, tačiau darysime viską, kad jų išvados kuo greičiau grįžtų atgal į Seimą”, – sakė jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.
Taip pat žadama diskutuoti dėl Lietuvos olimpinio sporto centro veiklos – bus svarstoma 12 mln. litų mokesčių mokėtojams kasmet kainuojančios įstaigos funkcijos ar net galimas jos atsisakymas.