Mindaugas Černiauskas, kurio knyga „Europos tautų nacionaliniai himnai” ką tik pasirodė knygynuose, teigia, kad šis jo darbas – savotiškas šnipinėjimas. „Labai norėjosi sužinoti, ką kiekviena tauta gieda savo himnuose. Šį smalsumą ypač paskatino pasaulio futbolo čempionatas, kai matydavau, kaip iš širdies kai kurių šalių futbolininkai traukia nacionalines giesmes”, – sakė autorius.
Savo knygoje pateikęs Europos tautų himnų natas, himnus originalo kalba ir visus išvertęs, autorius padarė įdomių išvadų ir atradimų. Pasak autoriaus, himnai – į tautos smegenis įaugusios giesmės – kaip niekas kitas turi stiprų emocinį užtaisą.
Paskatino futbolas
Knygos autorius yra baigęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą ir įgijęs politologo kvalifikaciją, dabar dirba Kultūros paveldo departamento Alytaus teritoriniame padalinyje. „Kai reikėjo rašyti diplominį darbą, vis neapsisprendžiau dėl temos. Tačiau žaisdamas futbolą gavau kamuoliu į galvą, patyriau rimtą traumą (atšoko akies tinklainė) ir turėjau metus akademinių atostogų, – pasakojo M.Černiauskas. – Kaip tik tada Portugalijoje vyko Pasaulio futbolo čempionatas. Labai įdomu pasidarė matant, kaip kai kurių šalių futbolininkai karštai, ranką prie širdies pridėję, traukia nacionalinius himnus. Buvo smalsu, apie ką kalba himnų žodžiai. Turėdamas akademines atostogas galėjau pakankamai pasigilinti į pasirinktą temą.”
Diplominio darbo vadovas istorikas Antanas Kulakauskas vėliau Mindaugui pranešė, kad darbu susidomėjo leidykla „Versus Aureus”. Taip darbas virto knyga.
Vokiečiai himne mini Memelį
Kaip pastebėjo knygos autorius, himnai buvo sukurti seniai ir giedami jau daugelį metų, tad ne visi posmai šiandien yra priimtini. Pavyzdžiui, 1841 metais sukurtame Vokietijos himno (kompozitorius J.Haydnas, žodžių autorius A.H.Hoffmannas) pirmajame posme sakoma: „Vokietija viršum visko,
Viršum visko žemėj šioj,
Kai kovoj, gynyboj josios
Stovim broliškoj gretoj!
Nuo Maso lig Memelio krašto,
Nuo Ešo lig Balto krantų:
Vokietija viršum visko,
Viršum visko žemėj tu.
Suprantama, šiandien dėl pasikeitusių istorinių aplinkybių šis posmas, kuriame minimas Memelis (Klaipėda, kuri iki 1923 m. priklausė Vokietijai) ir Vokietija iškeliama viršum visko, negiedamas. Beje, toks Vokietijos iškėlimas buvo dažnai naudojamas Hitlerio idėjoms propaguoti. Dabar valstybinio himno statusą turi tik trečiasis kūrinio posmas. „Beje, po Hitlerio laikų Vokietija dar ilgai svarstė, ar apskritai sukurti naują himną, ar turėti šį, bet giedoti ne visą”, – pasakojo M.Černiauskas.
Lietuvos himnas ta prasme yra universalus. „Nėra prie ko prikibti, – sako knygos autorius. – Nebent tik dėl to, kad jame neminimas Dievas (dar tarpukaryje apie tai buvo diskutuota). Pažvelgus į istoriją, galima daryti išvadą, kad visi himnai buvo kuriami Dievui šlovinti.”
Pats seniausias, autoriaus teigimu, yra karališkasis Nyderlandų himnas „Wilhelmus”, jo žodžiai parašyti dar XVI a. „Eilės yra skirtos nacionaliniam Olandijos didvyriui Wilhelmui iš Nasau, kovojusiam prieš Filipo II valdomos Ispanijos priespaudą. Eiles Wilhelmui sukūrė jo draugas, – pasakojo Mindaugas. – Beje, beveik visi himnai ir buvo sukurti svarbių tautai įvykių metu, norint ją įkvėpti.”
Suomiai ir estai gieda pagal tą pačią melodiją
Įdomu, kad suomiai ir estai (nors niekada neturėję bendros valstybės, bet priklausantys tai pačiai ugro-finų kalbų grupei) savo himnus gieda pagal tą pačią F.Paciuso melodiją, skiriasi tik žodžiai. Kaip rašoma knygoje, suomių himnas gimė iš herojinių baladžių, sukurtų 1808-1809 metų Suomijos karo metu. Suomių patriotinius jausmus kursčiusio himno melodija vėliau buvo panaudota ir kaimyninės Estijos himne. Patriotiška daina, kuri vėliau tapo estų himnu, pirmą kartą nuskambėjo estų dainų šventėje 1869 metais Tartu mieste. Kaip pastebėjo knygos autorius, nors tekstą parašė vienas iš estų nacionalinio judėjimo lyderių, himne niekur neminima Estija ar estai (tai išskirtinis atvejis Europoje). Patriotiška estų daina nuo seno būdavo įrašoma į estų dainų švenčių repertuarą, bet valdžia ją vis išbraukdavo, tačiau 1911 metų dainų šventėje 12 000 choristų atsistojo ir, nusiėmę kepures, ją sugiedojo. Besistojąs buvo ir vietos gubernatorius, bet sumišęs vėl atsisėdo.
„Sovietiniais laikais, kai senasis Estijos himnas buvo draudžiamas, jo melodiją estai nuolat girdėjo per suomių radiją. Tai žmonių atmintyje padėjo išsaugoti himną”, – pasakojo M.Černiauskas.
Įdomu, kad, pavyzdžiui, Graikijos himnas, sukurtas 1823 metais graikų kovų prieš turkus įkarštyje, sudarytas net iš 158 posmų (autorius – graikų Dante vadinamas D.Solomosas). Tiek, kaip žinoma, tauta mintinai nemoka, ir oficialiai giedami tik du pirmi posmeliai. Nuo 1960 metų šis himnas yra ir graikiškosios Kipro dalies himnas.
Kviečia prie ginklų
Pasak knygos autoriaus, kai kurios tautos himnuose labai aiškiai kviečia prie ginklų. „Pavyzdžiui, portugalai ragina: „Prie ginklų! Prie ginklų! Krante ir jūroje!” – pasakojo jis. – Arba prancūzų „Marselietės” priedainis: „Prie ginklo, piliečiai! Formuokime būrius!” Gal kai kam gali pasirodyti, kad tai skatina agresyvumą, karingumą, tačiau visa tai labai reliatyvu. Kvietimą į kovą galima suprasti ir kaip kovą už gėrį.”
Pasak knygos autoriaus, karinga melodija pasižymi ir italų himnas, sukurtas 1847 metais kovojant prieš Austrijos imperiją, siekiant Italijos suvienijimo ir laisvės. „Šeštame posme, kuris dabar jau negiedamas, kalbama apie Austrijos erelį, gėrusį Italijos ir Lenkijos kraują, ir kuriam jau krinta plunksnos, – pasakojo M.Černiauskas. – Negiedamas ir tas britų himno posmas, kuriame raginama numalšinti škotų sukilimą. O škotų himne, kuris giedamas ir dabar, prisimenama, kaip škotai sumušė Edvardo armiją (anglų). Gražu žiūrėt, kai būna futbolo rungtynės tarp anglų ir škotų, ir kaip abi komandos, žinodamos antiškotiškus ir antibritiškus motyvus, himnus traukia labai iš širdies.” Pasak knygos autoriaus, Škotijos himnas oficialaus statuso neturi, bet 1997 metais Škotijos futbolo asociacijos buvo pripažintas kaip kūrinys, kuris turi būti atliekamas prieš tarptautines Škotijos rinktinės rungtynes.
Himnas be žodžių
Ispanų himnas yra vienas iš nedaugelio valstybinių himnų, kurie turi tik melodiją. Jis XVIII a. atsirado iš kariško maršo. Tad jei kada išvysite, kad ispanų futbolininkai negieda savo himno, o tik klausosi, nepamanykite, kad jie nemoka žodžių – jų paprasčiausiai nėra.
Liūdniausias himnas
Pasak knygos autoriaus, liūdniausiu ir sentimentaliausiu himnu laikomas Čekijos himnas „Kur mano namai”. Apie jo sentimentalumą pasakojama tokia legenda: 1834 metais kompozitorius F.Skroupas melodiją kūrė budėdamas prie sunkiai sergančios žmonos lovos. Nepaisant to, kūrinys ėmė populiarėti ir budinti čekų nacionalinius jausmus, pasipriešinimą Austrijos imperijai. Himnas buvo paskelbtas Čekoslovakijos, o dabar ir Čekijos himnu.
„Lenkijos himnas „Lenkija dar nepražuvo”, sukurtas panaikinus Lenkijos-Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, apeliavo į buvusios valstybės atkūrimą, – pasakojo M.Černiauskas. – Iki šiol spėliojama, kas šiam himnui sukūrė muziką, manoma, kad autorius galėjo būti M.K. Oginskis.”