Dar net nespėjus įvertinti ir suskaičiuoti visų praėjusį savaitgalį siautusio vėjo padarytų nuostolių, naktį iš šeštadienio į sekmadienį uostamiestį vėl turėtų užklupti audra, jau trečioji šiais metais.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys situaciją pavadino sudėtinga. Savaitgalį laukiama naujo ciklono. Tiesa, jis turėtų praeiti šiek tiek šiauriau nuo Klaipėdos, tačiau vėjo stiprumas naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus nemažas – greitis sieks iki 25 m/s.
Klaipėdos apskrities Civilinės saugos departamento direktoriaus Stanislovo Kučinsko teigimu, audra turėtų būti panaši į praūžusią pačioje sausio pradžioje – tokių didelių nuostolių, kaip praėjusį savaitgalį, ji nepadarė.
Vakar neprognozuotas ir senamiesčio užliejimas iš lietaus nuotekų kanalizacijos, tačiau S. Kučinskas pabrėžė, kad tiksliai atspėti, kaip elgsis gamta, yra sunku.
Jei atsitiktų taip, kad Danės vandens lygis peržengtų stichinę 1,5 metro ribą, esą būtų galvojama apie žmonių evakuaciją ar kitas priemones, tačiau bent jau vakar žinių apie potvynį nebuvo.
Beje, anot S. Kučinsko, per visus keliolika jo darbo metų tokio atvejo apskritai dar nėra buvę – jei išsilieja, tai tik lietaus kanalizacija.
Civilinės saugos specialistai tvirtina, jog saugoti savo turtą ir save žmonės turi patys, tačiau dėl patvinstančios kanalizacijos ir užliejamo senamiesčio susirūpinusi ir miesto valdžia – jau kuris laikas planuojama šią problemą spręsti.
Šiuo metu atsakingos tarnybos esą dirba savo darbą – stebi situaciją, ir prireikus yra pasiruošusios imtis atitinkamų veiksmų, taip pat ir informuoti gyventojus per radijo stotį „Laluna”.
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, praėjusį savaitgalį hidrometeorologų prognozės buvo tikslios, žmonėms pateikta informacija, kad užsidarytų langus ir saugotųsi. Perspėjama apie tai, kas gali būti, tačiau esą nesulaikysi to, ko sulaikyti neįmanoma. Svarbiausia esą išvengti žmonių aukų ir patirti kuo mažesnių materialinių nuostolių.
Beje, J. Simonavičiūtė stebėjosi, kad praėjusį savaitgalį siaučiant audrai tiek daug žmonių važiavo į Melnragę prie molo nepaisydami pavojaus. „Žmonės, matyt, nori ekstremalių situacijų”, – svarstė ji.
Po praėjusio savaitgalio audros Savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnyba renka duomenis iš ūkio subjektų apie patirtus turtinius nuostolius, padarytą žalą energetikai, keliams, pastatams, transportui, medžiams bei žmonių sveikatai.
Kol kas, anot tarnybos vedėjo Vlado Kinderio, šią informaciją įmonės teikia pasyviai, nes esą nemato prasmės – vis tiek už nuostolius kompensuojama nebus.
Anot jo, teisės akto, kuris numatytų audros padarytų nuostolių kompensavimą, nėra. Vienas iš šalies valdžios atstovų anksčiau esą yra pasakęs, kad reikia apsidrausti.
„Sprendimus dėl kompensacijų priima politikai. Dabar informacija renkama tam, kad būtų įvertinta, koks audros padarytų nuostolių mastas, ir ateičiai būtų lengviau priimti įvairius sprendimus”, – sakė S. Kučinskas.
Kuo daugiau informacijos, tuo esą lengviau įvertinti tokių stiprių vėjų keliamą pavojų.
S. Kučinskas taip pat prisiminė, kad po „Ervino”, praūžusio prieš dvejus metus, buvo priimtas sprendimas dėl kompensacijų viešajam sektoriui – pinigų tam gauta iš Europos Sąjungos.