Žemdirbiai kovoja dėl didesnių kompensacijų

Ūkininkai laukia pinigų už trečdalį prarasto derliaus – 200 milijonų litų

Vakar Į Žemės ūkio rūmus sugužėjo beveik pusė tūkstančio sunerimusių ūkininkų – išplėstiniame žemdirbių pasitarime jie aptarė opiausias šiandienos kaimo problemas. Peikdami orą bei skaičiuodami praėjusių metų sausros nuostolius žemdirbiai surašė rezoliuciją, kuria kreipsis į Vyriausybę ir reikalaus mažiausiai 200 milijonų litų nuostoliams kompensuoti.

Diskusijos netilo

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas vakar pradėdamas žemdirbių pasitarimą pirmiausia atsiprašė susirinkusiųjų, kad ne visiems užteko kėdžių susėsti, o kai kuriems susirinkimą teko stebėti tarpduryje.

„Ūkininkai susirinko gausiai, nes šiame sektoriuje problemų iš tikrųjų netrūksta, be to, žemdirbiai nepratę tylėti, jie kovoja už savo teises ir nepraleidžia progos išsakyti savo nuomonę“, – sakė B. Markauskas.

Anot jo, ūkininkavimo sąlygos didina žemės ūkio produkcijos gamybos riziką, todėl kai kurie ūkininkai jau traukiasi iš šio verslo. Kiti bando išlikti ir kovoja dėl didesnio uždarbio, tačiau Europos Sąjungos diktuojama politika daugeliui nėra palanki – tiesioginė parama kasmet mažės, menkės ir muitai įvežamai produkcijai.

Gražių pažadų žemdirbiams dalyti neskubėjo ir konferencijoje dalyvavusi žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė.

„Mūsų sektorius jautrus gamtos stichijoms, tačiau ne tik gamta mums nuostolių pridarė, ne patys geriausi vėjai pučia ir iš Briuselio“, – apgailestavo ministrė.

Anot jos, bandoma išsiderėti kuo didesnes kompensacijas už praėjusių metų sausros sudegintą derlių, tačiau tikėtis labai sėkmingų rezultatų nereikėtų, nes statistika yra pernelyg prieštaringa. Statistikos departamento duomenimis, mūsų žemės ūkis sparčiai iriasi į priekį. Nors pernykštė sausra sunaikino beveik 90 procentų pasėlių, bendra žemės ūkio produkcija pernai sumažėjo tik 2 procentais, o žemdirbių pajamos padidėjo 6,5 procento.

„Sunku ginčytis, kai statistika rodo, kad šalies ūkininkai sugebėjo susitvarkyti ir dar netgi uždirbti, tačiau bandysime kovoti dėl didesnių kompensacijų“, – ramino ūkininkus K. D. Prunskienė.

Siekia gauti 200 milijonų litų

Žemdirbių atstovai pasirašė rezoliuciją dėl nepalankių hidrometeorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkiui kompensavimo. Joje teigiama, kad 2006 metais, palyginti su ankstesniais metais, grūdų derlius sumažėjo daugiau nei 970 tūkstančių tonų. Tokio kiekio grūdų rinkos vertė – maždaug 450 mln. litų. Labiausiai nukentėjo grūdiniai augalai – 70 procentų viso prarasto derliaus. Be to, nuo sausros nusvilo ir rapsų pasėliai, pievos bei ganyklos. Vien pievų ir ganyklų produkcijos nuostoliai siekia 100 mln. litų. Dėl pernykštės sausros nukentėjo beveik 71 tūkstantis žemdirbių, jie prarado maždaug 1 milijardą litų.

B. Markauskas pabrėžia, kad, apskaičiavus nuostolius pagal galiojančią išmokų dydžio nustatymo tvarką, pats kukliausias variantas – kompensuotina suma turėtų siekti 190 milijonų litų. Žemės ūkio rūmų pirmininkas apgailestauja, kad kol kas Vyriausybė yra numačiusi skirti tik 50 milijonų litų.

„Kreipiamės į Vyriausybę dar kartą. Trepsime, nes žinome, kad galimybių padidinti kompensacijas yra – praėjusių metų biudžetas buvo surinktas sėkmingai, be to, sėkmingai parduota ir AB „Mažeikių nafta“, – pabrėžė B. Markauskas.

Jam pritarė K. D. Prunskienė. Anot ministrės, sausros sudegintą žemdirbių derlių galima lyginti su sudegusiais rubliniais indėliais, už kuriuos Vyriausybė moka kompensacijas.

Stengsis rizikuoti mažiau

Po konferencijos žemdirbių atstovai pasirašė dar vieną rezoliuciją – dėl žemės ūkio rizikų valdymo sistemos kūrimo. Vyriausybė yra nutarusi sudaryti Žemės ūkio draudimo koordinacinę tarybą iš žemės ūkio veiklos subjektams atstovaujančių asociacijų, draudikų, Draudimo priežiūros komisijos, Žemės ūkio ir Finansų ministerijos atstovų. Taryba teiks pasiūlymus pasėlių draudimo sistemai tobulinti, derins pasėlių draudimo ir nuostolių reguliavimo sąlygas, viešojo konkurso būdu parinks draudimo paslaugas teikiančią įmonę.

Pasitarimo dalyviai teigė pritarią Žemės ūkio draudimo koordinacinės tarybos steigimui, tačiau abejoja, ar siūloma tarybos sudėtis užtikrina skaidrumą. Todėl žemdirbiai siūlo tarybą sudaryti iš 13 narių, tarp kurių būtų Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos, Bendrovių asociacijos, Žemės ūkio ministerijos, Finansų ministerijos bei Draudimo priežiūros komisijos atstovų. Tarybos posėdžiuose priimant sprendimus kiekvienas narys turėtų po vieną balsą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.