Mažesni mokesčiai už komunalinius patarnavimus – ne svarbiausias argumentas kiemų valymą patikėti Klaipėdos miesto savivaldybei, šias funkcijas perėmusiai nuo sausio 1 dienos. Bent taip mano kai kurie gyventojai.
Kai kurios daugiabučių namų bendrijos iškart atsisakė Savivaldybės malonės, nutarusios ir toliau valytis pačios. Kitos bendrijos delsia, baimindamosi, kad „valdiška” tvarka neatsirūgtų ir netektų gyventi tarp šiukšlių.
Anot kiemsargių, tik nesusidūrusiems su šio darbo subtilybėmis atrodo, kad užtikrinti nuolatinę tvarką ir švarą yra paprasta. Net kasdien valant kiemus darbo pakanka nuo ryto iki vakaro, tačiau norint užtikrinti švarą kiemuose, reiktų didinti ne prižiūrėtojų skaičių, o kelti žmonių kultūrą.
Brangiau – švariau?
Nuo sausio 1-osios valomas teritorijas perdavė per 60 procentų namų bendrijų. Uostamiestyje iš viso registruotos 267 bendrijos.
Perdavusių valomus plotus daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) pirmininkai tokį sprendimą motyvavo tuo, kad gyventojams sumažės mokesčiai. Be to, pagal įstatymą tuo turi rūpintis būtent Savivaldybė.
Neskubančios DNSB laukia, norėdamos pažiūrėti, kaip situacija klostysis kiemų valymo atsisakiusių bendrijų plotuose.
130 butų vienijančios DNSB „Gruodas” pirmininkas Algirdas Kuzminskas sakė, kad daugiau nei pusė gyventojų pageidavo mokėti brangiau ir gyventi švariau. Gyventojai būgštavo, kad perdavus valomus plotus pritrūks tvarkos, nes prižiūrėti didesnę teritoriją – sudėtinga.
Bendrijos prižiūrima teritorija – gana didelė, apimanti apie tūkstantį kvadratinių metrų, turinti daug šienaujamų plotų. Samdoma valytoja valo kasdien, pagal situaciją – ir savaitgaliais. Kad būtų lengviau prižiūrėti šienaujamus plotus, bendrija neseniai įsigijo žoliapjovę.
Iš pradžių Savivaldybės ketinimai perimti valomas teritorijas nepasirodė rimti, nes, anot pirmininko, niekas apie tai nepranešė.
Vienijančios 29 namus DNSB „Smiltelė” pirmininkė Kristina Buslajeva sakė, kad kol kas sunku spręsti, kaip geriau – ar kai kiemų valymu rūpinasi Savivaldybė, ar pati bendrija.
Nors „Smiltelė” valomus plotus perdavė, pirmininkė stengiasi apžiūrėti buvusias valdas. Pirmosiomis dienomis ji pastebėjo, kad švaresnės teritorijos ten, kur iki šiol valosi pačios bendrijos. Anot K. Buslajevos, švara labiausiai priklausys nuo to, kas jas valys.
Pasak pirmininkės, nors valomi plotai perduoti, tačiau liko nemažai neišspręstų klausimų: vėliavų kabinimo, šunų ekskrementų dėžių išvalymo, medelių genėjimo, nes šiuos darbus iki šiol atlikdavo bendrijos samdomi kiemsargiai.
Valo tik kiemus
Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Šimanskienė sakė, kad Savivaldybė perėmė tik kiemų valymą, tačiau visais kitais dalykais ir toliau turi rūpintis namus administruojančios bendrijos ar valdos.
Nors perduodamus plotus planuota baigti suderinti iki Naujųjų metų, šis procesas užtruko. B. Šimanskienė spėjo, kad kai kurios bendrijos tik dabar atsibudo, tad sulaukiama nemažai jų skambučių.
Kol kas dėl teritorijų valymo pasirašytos trys sutartys – su UAB „Laukininkų valda”, „Debreceno valda” ir „Mūsų namų valda”. Dar septynios sutartys rengiamos, nes kol kas derinami techniniai dalykai.
B. Šimanskienė patikino, kad dabar nusprendusios valytis pačios, tačiau persigalvosiančios bendrijos valomus plotus galės perduoti ir vėliau.
Nors iš pradžių Savivaldybė buvo užsimojusi valyti šešis kartus per savaitę, vėliau šių ketinimų atsisakyta dėl pinigų stygiaus. Šiuo metu pasirašomose sutartyse nurodomas penkių dienų per savaitę periodiškumas.
Kai kurie gyventojai skundėsi, kad valomus plotus perėmus Savivaldybei, kiemai liko nevalyti. B. Šimanskienė neneigė sulaukusi gyventojų nusiskundimų dėl tvarkos, tačiau tai esą normalu – nauja tvarka dar nespėjo „įsivažiuoti”.
Beje, tikimasi sulaukti ir daugiau apie netvarką informuojančių žmonių skambučių, nes papildomų etatų neskirta, o Savivaldybės darbuotojai dėl didelio darbo krūvio nepajėgūs kontroliuoti visų anksčiau pasirašytų ir naujai sudarytų sutarčių.
Šiukšlės – per langus
Tuo metu nenorėjęs prisistatyti kiemsargis piktinosi, kad reikia didinti ne kontroliuojančių darbuotojų skaičių, o gerinti žmonių kultūrą.
Mat gyventojai kartais nesivargina išnešti šiukšlių, o tiesiog jas išmeta pro langą. Taip į kiemą skrenda atitarnavusios sofos dalys, stiklainiai su nuorūkomis, seni langų rėmai. Šiukšlių po langais padaugėja po švenčių.
Beje, apie gyventojų kultūrą valdininkai jau bandė kalbėti su bendrijų pirmininkais. Tačiau šiuos nustebino Savivaldybės raginimai auklėti gyventojus, kad jie laikytųsi švaros.
„Nejau turime valdyti suaugusius žmonės?! Jie patys turi atsikvošėti”, – stebėjosi K. Buslajeva.