Eurų klastotojų byloje – pogrindinės dvikovos

Vakarykštis bylos nagrinėjimo atidėjimas siejamas su dviem iš trijų nusikaltimo vietoje ir su įkalčiais sulaikytais asmenimis

Kauno apygardos teismo posėdis, kuriame vėl bandyta atversti ne tik Europoje, bet ir už jos ribų Kauną išgarsinusią pogrindinės eurų spaustuvės bylą, vėlavo.

Pažymą paneigė pokalbis telefonu

Teisėjai Svetlanai Jurgaitienei pagaliau pasirodžius teismo salėje, trūko 2 iš 16 kaltinamųjų, 2 iš 17 advokatų ir 2 iš 3 kaltinimą palaikančių prokurorų. Šiems atstovavo tik Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis. Paaiškėjo, kad jo kolegos iš Generalinės prokuratūros, rengę šią 62 tomų bylą teismui, pačiose vakarykščio posėdžio išvakarėse sužinojo apie vieno iš šio nusikaltimo organizatoriumi laikomo UAB „Ojaro firma” komercijos direktoriaus Romano Tretjakovo ligą.

Vienas iš dviejų šį 29-erių metų kaunietį ginančių advokatų Vytautas Sirvydis (antrasis – Alvydas Tamulionis nuo vakarykščio posėdžio dėl dalyvavimo kitoje byloje buvo atleistas) pateikė teismui Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos, kurioje gydomas jo ginamasis, pažymą dėl pastarajam diagnozuoto veido nervinio paralyžiaus – ūmaus virusinio susirgimo pasekmės. Pažymoje teigiama, kad pacientas negalės dalyvauti teismo posėdžiuose iki vasario 7-osios – tiek užsitęs reabilitacijos po šios ligos periodas. Tačiau teisėja S.Jurgaitienė vakar prieš pat posėdį susisiekė su skyriaus, kuriame gydomas R.Tretjakovas, vedėju. Paaiškėjo, kad minėtas skyriaus pacientas netrukus po pokalbio jau bus išrašomas iš ligoninės, o šios ligos atveju reabilitacija suaugusiems netaikoma. Kai kas iš šią pažymą pateikusio advokato kolegų į tokią teisėjos kontrataką buvo linkęs atsakyti replika, kad telefoninis pokalbis – ne dokumentas, – reikia remtis oficialia pažyma.

Direktoriaus ir pavaldinio advokatai skirtingi

Tačiau minėta teisėjos kontrataka buvo ne vienintelis vakar rytą taip ir nepradėto planuoto posėdžio siurprizas. Likus penkioms minutėms iki jo pradžios, advokato Ričardo Girdziušo, ginančio buvusį UAB „Spaudlita”, kurios nuomojamose patalpose Vilijampolėje, buvusiame Dailės kombinate, ir veikė minėta pogrindinė spaustuvė, direktorių Rolandą Pilionį, padėjėja pranešė, kad advokatas sunkiai susirgo. Pastaroji vakar dienraščiui patikslino, kad jau teismo posėdžio išvakarėse prastai jautęsis advokatas ryte pranešė turįs 40 laipsnių temperatūros, dėl ko išsikvietė medikus, ir paprašė apie tai skubiai informuoti teisėją.

Trečioji priežastis, lėmusi vakarykščio posėdžio atidėjimą iki penktadienio, buvo mįslingas dar vieno kaltinamojo – buvusio UAB „Spaudlita” spaudėjo Sergejaus Jurkovo, kurį R.Pilionis, ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienintelį iš tuometinių savo pavaldinių sugebėjo įkalbėti pradėti spausdinti eurų šimtinių klastotes, nepasirodymas teisme. Tik tokiomis aplinkybėmis paaiškėjo, kad byloje nėra jokio kontaktinio telefono su šiuo kaltinamuoju, teismo metu jį ginti ėmęsis valstybės paskirtas advokatas Albinas Šalavka nepalaiko su savo ginamuoju jokių ryšių, suabejota ir tuo, ar prieš tai bandytame pradėti posėdyje S.Jurkovo nurodyta nauja gyvenamoji vieta viename Pramonės prospekto daugiabutyje – taip pat tikra. Teisėjos nutartimi, šis kaltinamasis, 2004-ųjų pabaigoje – po mėnesio kalinimo paleistas iš suėmimo, skiriant švelnesnę priemonę – rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti, į kitą teismo posėdį turi būti atvesdintas policijos. (Įdomumo dėlei, R.Tretjakovui, dėl kurio dalyvavimo teismo posėdžiuose vakar taip pat iškilo problemų, po trijų mėnesių suėmimo parinkta švelnesnė kardomoji priemonė – 60 tūkst. litų užstatas.)

Užspringo penktuoju užsakymu

Gal tai tik sutapimas, tačiau vakarykščio posėdžio atidėjimas siejamas su 2 iš 3 kaltinamųjų, sulaikytų per plačiai išreklamuotą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2004-ųjų lapkričio 6-ąją surengtą buvusio Kauno dailės kombinato pastato šturmą, kuriam buvo pasitelkta ir antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras”. Tada nusikaltimo vietoje ir su įkalčiais buvo užklupti UAB „Spaudlita” direktorius R.Pilionis, jau penktą per porą metų padirbtų eurų šimtinių partiją tomis dienomis jam užsakęs žinomų Žemaitijos menininkų atžala Ignotas Inčirauskas, kurio pavarde pradedamas šios bylos kaltinamųjų sąrašas, ir jau minėtas didžiausią šios bendrovės vadovo pasitikėjimą turėjęs spaudėjas S.Jurkovas. Beje, pastarasis ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad direktorius jį pasikvietė slaptam pokalbiui, nuo kurio viskas ir prasidėjo, 2002-ųjų sausio gale, kai eurai oficialiai paleisti į apyvartą dvylikoje Europos Sąjungos šalių tik nuo tų pačių metų sausio 1-osios.

I.Inčirauskas ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad maždaug tokiu metu pas jį su 50-ies bei 100 eurų banknotais atėjo vakarykščiame posėdyje nepasirodęs R.Tretjakovas. Jį domino gabumų dailei turinčio I.Inčirausko nuomonė, kurį iš šių banknotų lengviau padirbti. I.Inčirauskui pagaminus abiejų maketus, jiedu apskaičiavo, kad mažesnė 100 eurų klastotės savikaina. Taip buvo duotas startas šiam nemažą pelną, ikiteisminio tyrimo duomenimis, davusiam verslui. Prokurorų apskaičiavimu, per tuos dvejus metus, kai verstasi šia nusikalstama veikla, I.Inčirauskas turėjo gauti daugiau kaip 4 mln. litų neteisėtą atlygį, R.Tretjakovas – mažiau kaip 1 milijono, R.Pilionis – ne mažiau kaip 120 tūkst., S.Jurkovas – ne mažiau kaip 9 tūkst. litų neteisėtą atlygį.

Į pasalą atvedė pagalbos skambutis

Gana solidi suma jų laukė ir per savaitę įvykdžius penktąjį užsakymą, kurio galutinė data buvo lapkričio 10-oji, tačiau lapkričio 6-osios vakarą nusikalstamą gamybos procesą nutraukė jungtinė šalies teisėsaugininkų operacija. Beje, tąkart R.Tretjakovas spaustuvėje nesirodė, nors rengiant ankstesnes užsakymų partijas joje lankydavosi. Neturėjo tą vakarą į ją atvykti ir bendrovės direktorius su I.Inčirausku – S.Jurkovas, kaip įprasta, darbavosi vienas. Tačiau „nesigaunant su spalvom” jis paskambino direktoriui. Pastarasis netrukus atvyko su šios srities specialistu I.Inčirausku. Trijulei besprendžiant, ką daryti, ir prasidėjo legendinis spaustuvės šturmas, per kurį I.Inčirauskas dar bandė gelbėtis šuoliu pro langą, tačiau pastatas buvo apsuptas.

Teisėsaugininkai teigia kruopščiai rengęsi šiai operacijai 2-ejus metus, beveik tiek pat laiko ši neeilinė byla rengta teismui. Vien Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atlikta minėtos operacijos metu paimtų falsifikatų ekspertizė truko daugiau kaip metus. Pagal Europos centrinio banko pateiktus panašių klastočių, išimtų iš apyvartos Europoje šios pogrindinės spaustuvės veikimo laikotarpiu, požymius nustatyta, kad didžioji dalis jų 2003-iaisiais užplūdo Vokietiją.

Kiek teisme užtruks šios neeilinės bylos nagrinėjimas, šiandien nežino niekas: senaties terminas už sunkiems nusikaltimams priskiriamą kitų valstybių pinigų gaminimą, laikymą bei realizavimą stambiu mastu – 10 metų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.