Valstybės kontrolė konstatavo, kad valstybės lėšos investuojamos neapdairiai. Daug pinigų užšaldyta vilkinamuose statybų projektuose, kurių ministerijos nė nemano baigti ir reikalauja pinigų naujoms statyboms.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad 2005 metais auditorių pateiktos rekomendacijos dėl valstybės investicijų panaudojimo pernai įgyvendintos vangiai. Tuometiniai priekaištai valdžios institucijoms nepasikeitė – dalis investicinių projektų įgyvendinama ilgiau nei dešimt metų, tuo tarpu skiriama vis daugiau pinigų naujiems projektams pradėti.
„Mes norime atkreipti dėmesį, kad vilkinimas skaudžiai atsiliepia su statybomis susijusiems investiciniams projektams. Įšaldomos didelės lėšos, statiniai sensta, statybinės medžiagos ir darbai brangsta, todėl projektams tęsti reikia vis daugiau pinigų. Reikia numatyti aiškius grafikus, kada tokie projektai bus baigti”, – sakė Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Jolita Korzunienė.
Valstybės kontrolė siūlė minėtiems investicijų projektams lėšas skirti prioriteto tvarka, tačiau kai kurios valstybinės įstaigos į tai neatsižvelgė. Be to, pastebėta, kad ministerijose projektus prižiūri per mažai žmonių.
„Negaliu pasakyti, ar auditorių išvados geros, ar blogos. Jie pateikė rekomendacijas ir mes jas įgyvendinsime. Tačiau čia iškyla kitokių problemų. Jei nurodinėsime Sveikatos apsaugos ministerijai, kad ji turi baigti ligoninę viename mieste, užuot stačiusi kitame, kišimės į jos reikalus. Žinoma, teoriškai gali būti visko”, – sakė Finansų ministerijos Biudžeto departamento Investicijų skyriaus viršininkas Robertas Miškinis.
Spraga sistemoje
Valstybės investicijos kasmet didėja – pernai jos sudarė 2,7 mlrd. litų. Pasak Korzunienės, 2006-2008 metų investicijų programoje nebuvo siūloma įtraukti 43 statinių, kuriems buvo numatyta išleisti iki 300 mln. litų, o nuo statybos pradžios į juos investuota 128 mln. litų.
„Finansų ministerija buvo pasiūliusi Vyriausybei tęsti 32 objektų statybas, skiriant per 120 mln. litų. Tačiau iš tų 32 projektų į 2007-2009 metų investicijų programą vėl liko neįtraukti 24 nebaigti statyti objektai, į kuriuos investuota 62 mln. litų”, – kalbėjo Korzunienė.
Auditorių ataskaitoje rašoma, kad naujiems investicijų projektams skirtos lėšos atitinkamai sumažino vykdomų tęstinių projektų finansavimą, todėl prieš pradedant naujus projektus reikėtų sparčiau baigti jau pradėtuosius. Tačiau, kad Vyriausybė galėtų lopyti spragas, lėšų prašančios ministerijos privalo nurodyti nebaigtus projektus, kurių nesiūlo finansuoti, ir paaiškinti vilkinimo priežastis. Jas Finansų ministerija turėtų atidžiai išnagrinėti bei pateikti Vyriausybei.
Nors didesnės dalies užsitęsusių statybų kaltininkės yra Švietimo bei Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybės kontrolė teigė, kad negalima kaltinti vienos įstaigos, nes problema – prastai veikianti sistema.
„Mes norime spręsti problemą iš esmės, todėl manome, kad Vyriausybė turi išnagrinėti priežastis, kodėl tie užsitęsę projektai neįtraukiami į tolesnes investicijų programas. 2007-2009 metų valstybės investicijų programoje vėl siūloma įtraukti daugiau kaip 500 naujų investicinių projektų, skirti jiems lėšų, o senieji vėl liktų pamiršti”, – sakė Korzunienė.
Trūksta žmonių
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybinėse įstaigose stinga investicinius projektus prižiūrinčių darbuotojų. Pavyzdžiui, vienam šį darbą atliekančiam Finansų ministerijos darbuotojui teko 176 projektai. Sveikatos apsaugos ministerijoje investicinių projektų, kuriems per metus skiriama daugiau nei 48 mln. litų, įgyvendinimo priežiūrą faktiškai vykdo vienas darbuotojas. Dėl darbuotojų trūkumo ministerijos nesugeba užtikrinti projektų kokybės.