Ikarų sparnai rūdija ant žemės

Lakūnų, aviacijos inžinierių, skydžių valdymo specialistų reikia šalies karinėms struktūroms ir verslo įmonėms, tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos instituto praktinio mokymo laboratorijos ir skraidymų bazė ne tik neatnaujinamos, bet jau kelinti metai naikinamos

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare lakūnų, aviacijos inžinierių, skrydžių valdymo specialistų poreikis išaugo. Aviacijos specialistų reikia kariuomenei, pasienio apsaugai, devynioms oro bendrovėms, penkiolikai techninės priežiūros įmonių, aviacijos gamyklai, VĮ „Oro navigacija” centrams Vilniuje, Kaune ir Palangoje. „Prieš 5-6 metus buvo tam tikras aviacijos specialistų rezervas, bet kai Lietuvos aviatoriai gavo Europoje galiojančias licencijas, atsirado specialistų stygius. Jų trūksta ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje”, – teigė Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius prof. habil. dr. Jonas Stankūnas.

Gera pradžia

Aviacijos institutas įkurtas 1993 metais, o 1997 metais minint vieno žymiausių tarpukario Lietuvos aviatorių – aviacijos konstruktoriaus, lakūno, buvusio Lietuvos kariuomenės karo aviacijos viršininko brigados generolo Antano Gustaičio – 100-ąsias gimimo metines intitutas pavadintas Antano Gustaičio aviacijos institutu.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institutas įkurtas šalia Vilniaus tarptautinio oro uosto. Čia rengiami 4 pakopų aviacijos specialistai – bakalaurai, diplomuoti inžinieriai, magistrai ir daktarai. Kasmet išleidžiama 50-70 diplomuotų specialistų – pilotų, skrydžių valdymo specialistų ir inžinierių (aviacijos elektronikos, elektros įrenginių ir aviacijos mechanikų). Neakivaizdiniame skyriuje dėstoma aviacijos verslo vadyba. Antano Gustaičio aviacijos institutas – vienintelė Baltijos valstybėse visas aviacines studijų programas turinti universitetinė aviacijos mokymo įstaiga. Estijoje aviacijos specialistus rengia Tartu aviacijos kolegija, kurioje iki šiol nebuvo magistrantūros programos. Latvijoje Rygos technikos universiteto Aviacijos institutas iki šiol rengė tik aviacijos mechanikos ir elektronikos specialistus, o pilotus pradės mokyti šiemet.

Antano Gustaičio aviacijos institute bakalauro studijos trunka 4 metus, magistrantūros – 2, doktorantūros – 4. Lakūnai ir skrydžių vadovai rengiami pagal 5 metų specializuotas profesinių studijų programas. „Parengti aviacijos specialistus brangiai kainuoja – Europoje civilinės aviacijos lakūno parengimas atsieina 1-1,5 mln. litų, NATO lakūno 1-1,5 mln. eurų, Lietuvoje – apie 200 tūkst. litų. Civilinės aviacijos specialistams keliami visur vienodi reikalavimai (jie privalo atlikti 200 valandų mokomųjų skrydžių), o karo lakūnams reikalavimai skirtingi, jie privalo atlikti 150-500 valandų mokomųjų skrydžių. Lenkijoje reikalaujama, kad karo lakūnas būtų baigęs magistrantūrą”, – pasakojo Aviacijos instituto direktorius.

Praktikos bazė

Specialistų parengimo kaina priklauso nuo studijų programų ir techninės mokymo bazės.

Aviacijos instituto skrydžių praktikos bazė buvo įkurta iš pat pradžių – 1993 metais, o 1997 metais suformuota ir skydžių valdymo praktikos bazė. Pradinių praktinių įgūdžių būsimieji skrydžių vadovai, pilotai, inžinieriai įgyja instituto laboratorijose bei dirbtuvėse. Aviacijos institutas ir jo praktinio mokymo bazė buvo kuriama vienoje vietoje – prie Vilniaus tarptautinio oro uosto, jam perdavus tuomet valstybės įmonės „Lietuvos avialinijos”(LAL) kai kuriuos pastatus, o LAL mokymo centre išnuomojus patalpas laboratorijoms įrengti. Institutas įsigijo 10 amerikietiškų mokomųjų lėktuvų „Cessna”. 6 iš jų – dviviečiai, 2 keturviečiai ir 2 – šešiaviečiai dvimotoriai, kuriais būtina išmokti skraidyti būsimiems lakūnams. Institutas, lėktuvų angaras, treniruoklių laboratorijos, mokomosios dirbtuvės, studentų bendrabutis – viskas buvo vienoje vietoje.

Tačiau prasidėjus privatizavimui „Lietuvos avialinijų” mokymo centras buvo parduotas privatininkams, o institutas savo laboratorijas turėjo išardyti, joms vietos ieškoti kitur. Lėktuvų JAK ir AN kabinas su visa įranga imituojančius treniruoklius – brangią, unikalią mokomąją įranga liko apšiurusiose patalpose, kurias išnuomojo Vilniaus tarptautinis oro uostas. Šią žiemą vienu treniruokliu jau negalima naudotis, nes pro kiaurą stogą teka lietaus vanduo, bet patalpų savininkas nemato reikalo stogą remontuoti. Dauguma 1974-1978 metų gamybos mokomųjų lėktuvų stovi po atviru dangumi (darganos trumpina jų amžių). Instituto lėktuvų angaras nenaudojamas, nes atsidūrė skrydžių kompanijos „flyLAL” statomo angaro teritorijoje. Apšiurusį 300 kv. metrų angarą buvo sutarta išmainyti į kitas patalpas, tinkamas instituto reikmėms. Tačiau pernai liepos 1 dieną uždraudus valstybės turto mainus institutas liko tuščiomis rankomis – nei angaro, nei kitų patalpų, nei sklypo naujam pastatyti. „Prašėme leisti angarą instituto lėktuvams ir mokomosioms dirbtuvėms pastatyti sklype prieš institutą, neleido. Ten buvo pastatyti privačių lėktuvų angarai. Neleido statyti ir institutui priklausančio stadiono sklype”, – aiškino prof. Stankūnas. Aviacijos institutui nedviprasmiškai pareiškė, kad mokymo įstaigos skraidymo bazei prie Vilniaus tarptautinio oro uosto – ne vieta. Tačiau kitos vietos nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Susisiekimo ministerija šiai mokymo įstaigai nepadeda rasti, tačiau tai netrukdo valdininkams „rūpintis” studijų kokybės gerinimu.

Ieško išeities

Norint tapti lakūnu, būtina skraidyti, įgyti įgūdžių. Tačiau skraidyti Aviacijos instituto studentai nelabai turi kur. Gelbsti seni, ICAO reikalavimų neatitinkantys treniruokliai. Iš 200 privalomų skraidymo valandų studentas lėktuvu gali atlikti 160, o 40 – treniruokliu. Taip mokymas atpinga, nes valanda skrydžio kainuoja brangiau nei pratybos kompiuteriu. Pavyzdžiui, valanda skrydžio dvimotoriu 6 vietų lėktuvu kainuoja apie 1,5 tūkst. litų. Pilotų paklausai darbo rinkoje lenkiant pasiūlą ICAO įteisino daugiapilotės įgulos lakūno licenciją. Tokie lakūnai rengiami pagal kitokią metodiką: jie turi atlikti 260 valandų skrydžio, iš jų maždaug 50-70 valandų lėktuvu, o kitas – specialiame treniruoklyje. „Aviacijos institutas tokio treniruoklio neturi, todėl negalime rengti lakūnų, kurie turėtų teisę gauti daugiapilotės įgulos piloto licenciją”, – sakė prof. Stankūnas. Pilotams rengti reikalingas treniruoklis kainuoja apie milijoną litų, jis atsipirktų per 2-3 metus. Institutas parengė paraiškas paramai gauti iš ES struktūrinių fondų: gavo lėšų darbo su treniruokliu programai, bet negavo – treniruokliui įsigyti.

Aviacijos institutui kasmet skiriama tik 18 proc. specialistams rengti reikalingų lėšų. Vien tik tam praktiniam rengimui institutui kasmet stinga maždaug 1,6 mln. litų, tai sudaro mažytę dalį – 0,34 proc. – viso šalies aukštojo mokslo biudžeto. Nuolatinis lėšų trūkumas sąmoningai suplanuotas (pagal NATO skaičiavimus karo lakūno parengimas kainuoja apie 1,5 mln. eurų, o pagal Lietuvoje taikomą metodiką – 14,16 tūkst. litų per metus, arba 70,80 tūkst. litų per 5 studijų metus).

Gelbsti bendradarbiavimas

Nuolat stingant finansavo, Aviacijos institutas mėgina lėšų užsidirbti iš įkurto aviacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo centro, bendradarbiaudamas su VĮ „Oro navigacija”. Ši įmonė institute įrengė skrydžių valdymo mokomuosius treniruoklius. 2006 metais su „Oro navigacija” institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią civilinės aviacijos skrydžių vadovams rengti įmonė skirs kasmet vidutiniškai po 0,5 mln. litų. Šiemet Aviacijos institutas pasirašė sutartį rengti bendras studijų programas su generolo J.Žemaičio karo akademija. Programas finansuos Karo akademija. Studijas baigusiems aviacijos specialistams bus suteikiami kariniai laipsniai ir šalies karinės oro pajėgos turės garantuotą rezervą. Karinių oro pajėgų vadas plk. Artūras Leita Aviacijos instituto parengtais specialistais patenkintas, bet pažymi, kad jiems trūksta praktikos. Aviacijos institutas neturi sraigtasparnio, jo studentai mokosi teorijos ir skraidyti lėktuvais, o sraigtasparniu skraido tik tarnaudami kariuomenėje. „Prireikia daug laiko, kol juos išmokome skraidyti sraigtasparniu”, – sakė plk. Leita.

Su Lietuvos krašto apsaugos ministerija bei savanoriais Aviacijos institutas bendradarbiauja nuo pirmų dienų. Kariškiai institutui atidavė seną lėktuvą bei sraigtasparnį kaip mokomąją priemonę būsimiems aviacijos inžinieriams, leidžia naudotis Kyviškių aerodromu. Tačiau šio aerodromo kilimo ir nusileidimo tako danga susidėvėjusi, neatitinka ICAO reikalavimų. „Jeigu Vilniaus oro uoste mums nėra vietos, sutiktume instituto skraidymų mokomąją bazę įkurti Kyviškėse. Čia yra vietos pastatyti angarą visiems mūsų lėktuvams, laboratorijų korpusą, galėtume suremontuoti ir pailginti taką, įsikurti, kaip to reikalauja ICAO”, – svarstė Aviacijos instituto direktorius. Tačiau ministerijos turėtų priimti nedviprasmišką sprendimą.

Aviacijos institutas Seimui pateikė skaičiavimus, kad norint pagal ICAO reikalavimus atnaujinti aviacijos specialistų praktinio mokymo bazę (kad būtų kur ir kuo skraidyti) per 6 metus reikėtų investuoti 25 mln. litų, vidutiniškai po 4 mln. litų per metus. Tai investicija keliems dešimtmečiams. Tęsiant dabartinę praktiką, institutui skiriant tik penktadalį reikalingų lėšų ir vilkinant svarbių sprendimų priėmimą, aviacijos specialistų rengimo srityje Lietuva praras lyderio pozicijas. „Latvija ir Estija sparčiai kuria tai, ką mums reikia tik atnaujinti, neleisti sugriūti”, – teigė prof. Stankūnas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.