Lietuvos sveikatos sistema kelia pavojų paciento sveikatai. Žmogaus teises ir interesus šiandien reikia ginti nuo valdžios. Tokiais skambiais siekiais veiklą pradeda naujas Medicinos audito institutas.
Medicinos audito institutas – viešoji įstaiga, kuriai vadovaus ilgametę medicinos audito patirtį turinti medikė Vitalė Vinickienė. „Siekiame pagrindinio tikslo – konkrečiais veiksmais ir priemonėmis ginti žmogaus teises ir interesus medicinos srityje”, – teigė instituto direktorė. Ši įstaiga, anot jos, turėtų tapti alternatyva medicinos auditui, veikiančiam prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Instituto balsas ir smegenys – patariamoji taryba. Joje – žinomi visuomenės asmenys, nesusiję su valdžia ir tiesiogiai nedirbantys sveikatos sistemoje.
Informuos ir konsultuos
„Šiandien nežinome, kaip Sveikatos apsaugos ministerija panaudoja surenkamus iš kiekvieno gyventojo mokesčius sveikatos draudimui. Tuo klausimu domiuosi kelerius metus, bet man niekas į jį neatsako. Iš mūsų surenkamas mokestis paskęsta bendrame katile, jis kelis kartus perskirstomas. Kiekvienas pacientas turėtų žinoti, kokiomis lėšomis jis disponuoja, atverdamas sveikatos priežiūros įstaigos duris”, – aiškino Vinickienė. Pirmoji paskata steigti tokį institutą – tai informacijos stoka. Pacientas dažnai tampa medicininių klaidų auka ir nežino, kas ir kaip privalo atlyginti žalą. Institutas ketina kaupti duomenis apie tokias klaidas ir žalos sveikatai atvejus, nagrinės sveikatos priežiūros valdymo ir paslaugų kokybės problemas, teiks konsultacijas.
Profesorius Povilas Vanagas, Kauno technologijos universiteto Kokybės vadybos katedros ir Visuotinės kokybės vadybos centro vadovas pastebėjo, kad reformuodami sveikatos apsaugą reformuotojai pamiršo sveikatos priežiūros kokybės politiką. „Medicina šiandien yra vartojimo paslauga, tačiau mes neturime kokybės vadybos standartų. Nėra reikalavimų, nėra kriterijų, nebus ir atsakomybės dėl nekokybiškos paslaugos”, – sakė profesorius.
Skaudi patirtis
Skandinavų filologijos magistrė, vertėja Daiva Sajenkienė sutiko dalyvauti instituto veikloje išgyvenusi asmeninę šeimos dramą. Jos mažamečiam sūneliui buvo atlikta kosmetinė urologinė operacija. Ji nebuvo būtina, kaip vėliau paaiškėjo, tačiau po operacijos vaikas ligoninėje užsikrėtė klastinga bakterija nuo kito paciento. Pasekmės tragiškos: sepsis, kojyčių amputacija. Šeimoje auga neįgalus vaikelis. Šeima pradėjo aiškintis šios nelaimės priežastis. Visa sveikatos apsaugos tarnyba stojo ginti savo garbės ir niekas iki šiol neatsakė į klausimą, kas kaltas, kad šitaip gydymo įstaigoje buvo sužalotas vaikas. „Bet juk sveikatos apsaugos sistema turėtų nustatyti savo klaidas vien dėl to, kad jos nesikartotų. Kokia gydytojo atsakomybė ir kas ją turi kontroliuoti? Nėra kriterijų nustatant gydymo kokybę. Mūsų vaikutis tapo šios gydymo sistemos auka, o pati sistema jau kelia pavojų ligonių sveikatai”, – piktinosi Sajenkienė.
Žalą vertins ekspertai
Advokatas Valdemaras Stančikas aiškino, kad teismo bylos dėl žalos atlyginimo kelia specialių žinių poreikį teisininkams. Dažniausiai tokios žalos nustatymas – medikų kompetencijos reikalas. Pacientas su savo nelaime paliekamas vienas. Advokato manymu, reikia mokyti žmones kiekvienu atveju kaupti įrodymus, fiksuoti juos, ypač kai medicininė klaida yra gydymo sistemos pasekmė.
Instituto taryboje darbuosis ir žinomas teismo medicinos ekspertas profesorius Antanas Algirdas Garmus. Jis teigė, kad Teisingumo ministerija turėtų įveikti netvarką medicinos ekspertizės srityje. Paprastai ekspertizės – vieno Teismo medicinos instituto prioritetas. Laisvi nepriklausomi ekspertai neįrašyti ir nepatvirtinti ministerijos sąrašuose, tad jų atliekamas darbas ir pateikiamos išvados teismuose ignoruojamos. Alternatyvos turi būti kiekvienam valdžios monopoliniam žingsniui.