Jau antrą savaitę laikinojoje sostinėje vieši viena žymiausių Kanados šiuolaikinio šokio atlikėjų ir choreografių Barbara Bourget
Kauno šokio teatras „Aura” ir Vankuverio moderniojo šokio teatras „Kokoro dance” stato spektaklį, kuris taps naujo projekto „Tabula rasa” pradžia.
Spektaklis dviem festivaliams
Šiuo metu Kaune pradėtas repetuoti spektaklis ir vadinsis „Tabula rasa”. Jis specialiai kuriamas dviem dideliems tarptautiniams festivaliams. Kovo pabaigoje spektaklis bus pristatytas per Modernaus šokio festivalį Vankuveryje. Rudenį tas projektas grįš į Lietuvą ir neabejotinai papuoš jau 17-ąjį Tarptautinį modernaus šokio festivalį. Taigi, atrodo, projektas geriausiai atskleis, kaip dvi šokio trupės gali dalytis savo patirtimi ir kūrybiniais bandymais. Neabejotinai jis svarbus ir todėl, kad juo remiantis bus galima toliau plėtoti kūrybinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Kanados. Juolab kad tai pirmas bendradarbiavimo tarp mūsų valstybių pavyzdys šokio srityje. Tiesa, kaip LŽ prisipažino „Auros” vadovė Birutė Letukaitė, mūsų kultūros klerkai to nenori suprasti ir neremia kauniečių kūrybinės išvykos į Vankuverį. Vargu ar tai sutrukdys Kauno šokio teatrui „Aura” pasirodyti Kanadoje.
Per šimtą pastatymų
„Kokoro dance” – viena žymiausių Kanados moderniojo šokio puoselėtojų. Žodis „kokoro” pasiskolintas iš japonų kalbos ir reiškia „siela, širdis, dvasia”. Įkvėptas sudėtingos Japonijos moderniojo šokio formos buto (butoh), „Kokoro dance” stato provokacinius, asketinių formų kupinus spektaklius, rengia pasirodymus jaunimo auditorijai mokyklose, taip pat džiazo klubuose, teatrų scenose. Ši trupė gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugelyje Europos šalių, dalyvavo ir Tarptautiniame modernaus šokio festivalyje Lietuvoje. Per septyniolika metų Vankuverio choreografų duetas pastatė daugiau negu šimtą spektaklių.
Žavisi lietuvių šokėjais
Kauno šokio teatro „Aura” ir šokio teatro „Kokoro” bendradarbiavimas prasidėjo dar 2005 metais per festivalį Lenkijoje. „Pamačiusi jų pasirodymą kuo skubiausiai pakviečiau šį šokio teatrą atvykti į Kauną, į XV tarptautinį modernaus šokio festivalį. Jie tuomet ne tik atliko šokio spektaklį, kuris buvo pirmas naktinis pasirodymas per festivalio istoriją, bet ir rengė šokio seminarus Lietuvos šokio atstovams. Taip ir užsimezgė sėkminga kūrybinė draugystė”, – prisimena Letukaitė.
Kuo šiandien Barbara žavisi Kaune? „Auros” šokėjais, – net nedvejodama sako garsi choreografė. – Tai puikaus profesionalumo trupė. Jie mane supranta be žodžių – iš judesio, žvilgsnio. o tai labai svarbu. Visi jie labai stiprūs, daug dirbantys ir gražūs.” Bourget per dvi savaites turi nemažai nuveikti, tad užsiėmimai labai intensyvūs. „Man patinka, kad ji daug reikalauja iš šokėjų. Kaip ir aš, – prisipažįsta Letukaitė. – Kiti atvykę choreografai dažniausiai tik giria, glosto. Barbara repetuoja visa jėga, netausodama savęs. Čia nėra pasiteisinimų – neišmokau, nesuspėjau. Ji visada sako: „Manęs neatsiprašinėk, nes žalą darai sau. Nesuspėjai, tad kartok judesį namie prieš veidrodį, autobuso stotelėje, dirbk.” Barbara giria tik už tikrus dalykus, o ne stengiasi išlaikyti gerus santykius.”
Koks bus naujasis pastatymas, šiandien dar anksti kalbėti. Žinoma, čia bus buto, arba post buto, kuris taip sužavėjo kauniečius per „Kokoro” pasirodymus prieš keletą metų. Tiesa, ar „Tabula rasa” prieš išvykstant į Kanadą bus parodyta Kaune – neaišku. Priežastis paprasta ir visai nenauja – trūksta lėšų.