Atsisakęs mokėti mokestį už teritorijų priežiūrą pensininkas laimėjo bylą prieš butų ūkio įmonę ir sutaupė pinigų
Kauniečiai ir toliau moka teritorijų priežiūros mokestį, kurio teisėtumas kelia didelių abejonių. Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė pralaimėjo teismą prieš pensininką, iš kurio reikalavo 134 litų skolos, nes gyventojas dvejus metus nemokėjo už teritorijos priežiūrą. Sostinėje plotams prie daugiabučių namų prižiūrėti lėšas skiria Savivaldybė.
Tašką padėjo teismas
Nuo 2004 metų vidurio kaunietis Jonas Rumba Kauno savivaldybės butų ūkio įmonei nemoka teritorijų priežiūros mokesčio. Už kitus komunalinius patarnavimus pensininkas atsiskaito tvarkingai. Sąskaitos lapelyje jis tik išbraukia eilutę, kur priskaičiuojamas mokestis už teritorijos priežiūrą. Įvairiais mėnesiais komunalinė tarnyba už kiemo priežiūrą priskaičiuoja po 6-12 Lt. J.Rumba gyvena penkių aukštų daugiabučiame name.
„Žinojau, kad tas mokestis yra neteisėtas, nes apie tai rašė ir „Kauno diena”, – pasakojo pensininkas. Praėjusių metų spalį J.Rumba gavo pranešimą susimokėti 134,16 skolą. Komunalininkų raginimas supykdė pensininką. Jis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris atmetė ir Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės pareiškimą, ir Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą dėl skolos. Butų ūkio įmonė teismo nutarties per nustatytą 7 dienų laikotarpį neapskundė.
Rinkliavą įteisino Savivaldybė
Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės direktorius Gaudentas Žilys nenoriai komentavo teismo sprendimą. „Net nežinau, ką pasakyti, nes tą mokestį rinkti liepė Savivaldybė, – sakė G.Žilys. – Bet miestas turi būti švarus. Miesto biudžete tų lėšų praėjusiais metais nebuvo numatyta.” Jis sakė nežinąs, kokios pasekmės būtų, jei visi gyventojai kreiptųsi į teismą dėl neteisėtos rinkliavos.
Dar 2001 metais Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje laimėjo bylą prieš Savivaldybę, kuri nuo 1996 m. daugiabučių namų teritorijų priežiūra įpareigojo rūpintis gyventojus. Tačiau žemė tarp daugiabučių namų, o neretai ir prie jų, gyventojams nepriklauso. Ji yra valstybės nuosavybė. Vadinasi, už teritorijų priežiūrą komunalininkams turėtų apmokėti Savivaldybė.
Pasak Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo Ramūno Noreikos, šioms teritorijoms sutvarkyti kasmet reikėtų apie 40 mln. litų.
Už praėjimą reikia mokėti?
Pensininko J.Rumbos kova su butų ūkio įmone itin domino jo kaimynus. „Jie vis klausinėjo, kaip man sekasi, ir džiaugiuosi, kad nugalėjau”, – sakė J.Rumba. Jis ragina ir kitus Kauno gyventojus kovoti už savo teises.
Teritorijų priežiūros mokestį renka ir kiti daugiabučių namų administratoriai – UAB „Žaidas”, UAB „City Service”, dar kelios įmonės, atskirose Kauno vietovėse laimėjusios daugiabučių namų priežiūros konkursus.
Pasak Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo Ramūno Noreikos, rinkliava turi būti, nes esą gyventojai vaikšto per tuos plotus, kurie yra tarp daugiabučių. „Jie juk neskraido, o eina per tas vietas”, – sakė R.Noreika.
Tačiau J.Rumbos patirtis rodo, kad valstybinės žemės priežiūra yra Savivaldybės reikalas.
Išlaidos padidėjo du kartus
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo poskyrio vedėja Irena Mikalauskienė patvirtino, kad sostinėje nuo 2004 metų nėra teritorijų priežiūros mokesčio. „Savivaldybė pralaimėjo teismą Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacijai”, – sakė I.Mikalauskienė.
Asociacijos pirmininkas Juozas Antanaitis ne kartą „Kauno dienai” sakė, kad teisme ieškoti teisybės gyventojus paakino Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje laimėtas teismas prieš Kauno savivaldybę. Jis ne kartą stebėjosi, kodėl kauniečiai vis dar moka už teritorijų priežiūrą.
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo R.Noreikos piešiamas baubas apie papildomus 40 mln. litų, kurių neva pareikalautų Kauno teritorijų tvarkymas, neturi jokio pagrindo.
Anksčiau Vilniaus teritorijų priežiūrai būdavo išleidžiama apie 16 mln. litų. Pralaimėjus teismą, suma padidėjo maždaug du kartus. „2007 metais daugiabučių teritorijoms prižiūrėti, įskaitant ir Vilniaus sanitarinį valymą, reikės 29,5 mln. litų”, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo poskyrio vedėja Irena Mikalauskienė.
Galima susigrąžinti ir pinigus
Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas teigė girdėjęs, kad 2001 metais yra laimėtas teismas prieš Kauno miesto savivaldybę.
„Aš šias pareigas užimu tik keturis mėnesius, todėl dar nespėjau susipažinti su situacija, – sakė V.Popovas. – Bet ar Vyriausybės atstovas turi sekti, kodėl nevykdomas teismo sprendimas?”
Iniciatyvos apginti kauniečių interesus šiuo atveju nerodo ir Kauno miesto daugiabučių namų asociacija. Tuo tarpu Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas R.Noreika tikino, kad jeigu kauniečiai nuspręstu masiškai nemokėti už teritorijų priežiūrą, jis tai vertintų kaip „bandymą išjudinti valstybės pagrindus”.
Tuo tarpu pensininkas J.Rumba įrodė, kad galima ne tik nemokėti mokesčio už teritorijų priežiūrą, bet net ir per teismą susigrąžinti jau įmokėtus pinigus, nes rinkliava yra neteisėta.