Lietuvos muzikos grupės ir atlikėjai labai vangiai kuria vaizdo klipus.
Nors šalyje sparčiai yra „kepamos” naujos žvaigždės, tačiau jų prodiuseriai nesivargina eikvoti lėšų ir laiko kokybiškų vaizdo klipų kūrybai.
Šalies verslo atstovai ir vaizdo klipų kūrėjai pripažįsta, kad dauguma šalies atlikėjų, užuot investavę lėšas į vaizdo klipus ir taip tinkamai reprezentavę save, verčiau žiūrovams pateikia savo koncertinių turų vaizdo įrašus.
Muzika – tik pasipelnymui
„Mūsų šalies rinka yra per maža. Sukurti gerą vaizdo klipą kainuoja didelius pinigus. Jeigu mes gyventume tokioje valstybėje kaip JAV, tuomet įspūdingus vaizdo klipus galėtume „kepti” kas mėnesį. O dabar tai tiesiog neatsiperka. Vien iš albumų pardavimo gero siužeto ir originalaus klipo nesukursi”, – teigė muzikantas ir „Tango TV” laidų prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas.
Jis pripažino, kad pagrindinė problema – Lietuvoje kuriama muzika visiškai neįdomi ir nepatraukli užsienio rinkai.
„Pripažinkime, kad mūsų šalies atlikėjų ir grupių kuriama muzika nėra vertinama. Kol mes neišmoksime rinkai pateikti geros muzikos, tol situacija nepasikeis. Juk vien dėl vaizdo klipo mums nebus malonu klausyti kokio nors ausį rėžiančio muzikanto balso”, – įsitikinęs pašnekovas.
Jo teigimu, jaunosios muzikos žvaigždės vaizdo klipams nesivargina investuoti lėšų, jėgų ir laiko, kadangi jie į šou verslą žvelgia kaip į pasipelnymo šaltinį. Vaizdo klipas iš dalies tai grupės ar atlikėjo savireklama. O tokie muzikantai kaip Rytis Cicinas, jaunieji realybės šou „Kelias į žvaigždes” ar „Dangaus” dainininkai ir taip parduoda tūkstančius savo albumų. O vaizdo klipus kuria tie, kurie į muziką žiūri ne tik kaip į verslą, bet kaip į saviraiškos formą ar meną, suteikiantį dvasinio peno”, – mano Samas.
Nėra kur rodyti
Žinomas Lietuvos vaizdo ir reklaminių klipų kūrėjas Donatas Ulvydas teigė, jog pastaruoju metu muzikantai kurti vaizdo klipus užsako vis rečiau.
„Žmonės nebeperka muzikantų sukurtos produkcijos, o tiesiog „pumpuojasi” muziką iš interneto. Muzikantai neturi pinigų, kad galėtų užsakyti sukurti grandiozinius vaizdo klipus. Tai pastaruoju metu darosi niekam nebeįdomu. Situacija su vaizdo klipų kūryba, sakyčiau, yra bloga. Tiesiog muzikantams nėra poreikio eikvoti pinigų ir laiko, kadangi praktiškai mūsų šalyje nėra kur jų rodyti. Kadangi nėra žiūrovų, tai kai kuriems muzikantams tampa tik kaip hobiu”, – teigė tokiems žinomiems dainininkams kaip Andrius Mamantovas ar „Laura And The Lovers” vaizdo klipus kūręs D.Ulvydas.
Milijonų nereikia
Jis neslėpė, kad originalų ir patrauklų vaizdo klipą galima sukurti ir už ne itin didelius pinigus. „Tačiau tai padaryti pavyksta retai. Reikia kažkokios išskirtinės idėjos, sumanymų. Viskas yra įmanoma, tik muzikantams reikia to norėti. Nors, kita vertus, tol, kol mes dainuosime tokius tekstus kaip „Vyrai, Vyrai” ir panašiai, tol užsienio rinkai visiškai nebūsim įdomūs. Galima sakyti, kad Lietuvoje nėra jokios muzikos, tad dėl to ta situacija su vaizdo klipais ir yra ypač prasta”, – mano D.Ulvydas.
Tačiau pašnekovas pripažino, kad Lietuvoje yra keli žiūrovų dėmesio verti vaizdo klipai. „Dabar vienas iš geriausių šalyje vaizdo klipų grupės „G&G Sindikatas” klipas „Baltas sniegas”, kuris net yra transliuojamas per MTV. Tačiau jis buvo kuriamas net 1,5 metų.
Geras „Kastanedos” dainos „Sombrero” vaizdo klipas, tačiau tai nėra naujas žanras. Bet mūsų šalyje tai bandymas sukurti kažką įspūdingesnio ir patrauklesnio. Tačiau pasirinkta ne ta daina.
Atlantos kūrinio „Me & My Girls” vaizdo klipas taip pat gana originalus, tačiau tai jau bandymas žiūrėti ir kopijuoti užsienio produkciją”, – pasakojo vaizdo klipų kūrėjas.
Klipus – į Raudonąją knygą
Neseniai ketvirtą kartą surengto vaizdo klipų konkurso „Tango TV metų vaizdas” vienas iš organizatorių S.Urbonavičius-Samas teigė, kad šiam renginiui išrinkti galimus pretendentus visada yra labai sudėtingas darbas.
„Tiesiog nėra iš ko išrinkti. Lietuvos grupių ir atlikėjų sukurtus klipus, kaip nacionalinę vertybę, reikia įrašyti į Raudonąją knygą”, – teigė vienas iš šio konkurso idėjų autorių.
Anot jo, sukūrusios klipą grupės patenka į „Tango TV metų vaizdo” konkursą be didesnių atrankos kriterijų. „Nėra jokios griežtos atrankos, tiesiog neįtraukiame buitinėmis kameromis filmuotų klipų, ir tiek. Juk kam įdomūs tokie vaizdo klipai, kai sėdi valtelėje, groja gitara ir dainuoja”, – neslėpdamas šypsenos sakė Samas.
Į MTV – su idėja
Muzikinio kanalo „MTV Lietuva” rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė Ema Segal teigė, kad nuolat skatinanti šalies atlikėjus ir grupes kurti vaizdo klipus, tačiau jų aktyvumo nesulaukia.
„Tas procesas vyksta labai vangiai. Aš stebiu Latvijos ir Estijos MTV kanalus, – tai ten transliuojama daug daugiau tų šalių muzikantų vaizdo klipų, nors ir rinka maždaug tokia pati”, – stebėdamasi mūsų dainininkų apatiškumu pasakojo pašnekovė.
Paklausus, ar tik nėra nustatyta per aukšta kartelė, norint patekti į MTV kanalą, ji atsakė: „Galima ir su visai mažu biudžetu patekti į MTV, tik reikia, kad klipe būtų kažkokia idėja, patraukli koncepcija. Biudžetas – tikrai nėra svarbiausia, reikia tik noro”, – įsitikinusi „MTV Lietuva” atstovė Ema Segal.