Priėmus atnaujintą Azartinių lošimų įstatymą turėtų būti nustatoma kiekvieno apsilankiusiojo lošimo namuose tapatybė, o bet koks laimėjimas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.
Dauguma lošimo operatorių šiomis bei kitomis numatomomis naujovėmis piktintis nelinkę, tačiau stebisi, kaip visus reikalavimus reikėtų įgyvendinti praktiškai.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko Česlovo Kazimiero Blažio teigimu, penkerių metų lošimo verslo gyvavimo bei darbo praktika parodė, kad teisinė bazė dar turi spragų. Taigi komisija pasiūliusi Vyriausybei sukurti darbo grupę ir parengti įstatymo projektą, o pats įstatymas turėtų įsigalioti nuo liepos 1-osios.
Įleidusius baus
Azartinių lošimų įstatymo pakeitimais siekiama teisinio reglamentavimo priemonėmis riboti, ypač nepilnamečiams, lošimų prieinamumą, ir mažinti piktnaudžiavimą jais. Pakeitimai, anot Finansų ministerijos, parengti atsižvelgiant į tai, kad lošimai gali sukelti daug nepageidaujamų socialinių ir ekonominių pasekmių, padaryti žalos žmonių sveikatai.
Tiesa, Č. Blažys pastebi, kad nei su alkoholizmu, nei su narkomanija problemos mastais ludomanija (lošimų manija) esanti nepalyginama.
„Pasitaiko, kai žmonės prasilošia. Nuskambėjo istorija, kaip viena Šiaulių finansininkė, tikėdamasi atsilošti, pralošė bendrovės pinigus. Vaikai išneša daiktus iš tėvų namų, bet labai skaudžių istorijų, kad žmogus nusižudytų ar dar kas nors, nėra buvę, bent jau mūsų komisija neužfiksavo. Nepalyginti mažesnė blogybė netgi negu rūkymas”, – sakė Č. Blažys.
Kazino ir automatų salonuose siūloma drausti išorinę reklamą, taip pat neleisti fiksuotomis nuolaidomis, dovanomis, vaišinant alkoholiniais gėrimais ir panašiai skatinti naudotis lošimo paslaugomis.
Kiekvienas, norintis apriboti savo galimybę lošti, galės tai padaryti pateikęs rašytinį prašymą. Uždrausti lošti piktnaudžiaujantiesiems lošimais galės ir teismas.
Tiesa, savo galimybės lošti apribojimas – jokia naujiena. Šiuo metu, pasak Č. Blažio, tokius prašymus yra parašę per 200 asmenų, tarp kurių yra ir klaipėdiečių. Tiesiog iki šiol, anot jo, nebuvo reglamentuojama operatorių atsakomybė, jeigu šie įleisdavo teisę lošti apsiribojusius asmenis.
„Jei parašęs prašymą asmuo sako persigalvojęs ir prašo jį įleisti, operatoriams ir nelieka nieko kita. Dabar tokie asmenys būtų įtraukiami į neįleistinų kategoriją kartu su nepilnamečiais, ginkluotais ir panašiai, o juos įleidusi bendrovė galės būti patraukta atsakomybėn”, – sakė Č. Blažys.
Užtikrinti, kad neįleistini asmenys nepatektų vidun bei riboti lošimų prieinamumą padės privalomas visų asmenų, norinčių įeiti, tapatybės nustatymas. Nepilnamečiams ketinama uždrausti būti lošimų automatų ir bingo salonuose bei lažybų ir totalizatorių punktuose.
Reikės asmeninės buhalterijos?
Dar viena numatoma naujovė – kazino turėtų būti užtikrinta lošėjo statomų sumų ir laimėjimo apskaita, o išlošęs daugiau nei pralošęs žmogus kiekvienąkart turėtų sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Iš principo, anot Č. Blažio, dėl to esą nesiginčijama, tačiau nustatyti skirtumą tarp lankytojo praloštų ir išloštų pinigų turėtų būti sudėtinga – išeitų, kad kiekvienam tektų turėti savo asmeninę buhalteriją. Tai padaryti būtų įmanoma, pavyzdžiui, įdiegus kortelių sistemą.
Šiuo metu, anot Č. Blažio, registruojami ir patys pajamų mokestį turi sumokėti tie, kurie išlošia nuo 3,5 tūkst. litų. Žinoma, atvejų, kai žmonės šias pajamas deklaruoja ir sumoka, yra palyginti nedaug.
Projekte reglamentuojami ir virtualieji lošimai, nes šiuo metu įstatymuose, anot Finansų ministerijos, nėra atsižvelgiama į internetu teikiamų paslaugų specifiką.
Tiesa, ar visiems minėtiems siūlymams bus pritarta, Č. Blažys prognozuoti nesiryžo. „Verslo grupių atstovai dalyvavo rengiant įstatymo projektą, galėjo siūlyti, diskutuoti. Nepaisant to, yra viena grupė, kuri nesutinka iš principo – esą projektas parengtas ne taip, prieštarauja visiems šio verslo logikos dėsniams – ir siūlo rengti naują. Bet dauguma operatorių mano, kad naujas įstatymas bus geresnis nei buvęs”, – sakė Č. Blažys.
Pavadindamas siūlymą registruoti įeinančiuosius kardinaliu, jis taip pat svarstė, jog Seimo nariai tam pritarti lyg ir nenusiteikę. Vis dėlto daugumoje užsienio valstybių registracija esanti privaloma, lankytojų dėl to neturėtų sumažėti, o jei sumažės – blogiau esą niekam nebus.
Las Vegaso nebus
Rengiant naująjį įstatymą pasauline praktika nesiremta. Č. Blažio teigimu, visose šalyse situacija yra pernelyg skirtinga, kad būtų galima taip paprastai perimti patirtį. Netgi Europos Sąjungos šalyse nesą vieningo šį verslą reglamentuojančio akto – viskas palikta nacionalinei jurisdikcijai. Lošimų verslo specifika priklauso ir nuo šalies mentaliteto, ir nuo legalizavimo laiko bei kitų sąlygų. Mes, anot Č. Blažio, azartinius lošimus legalizavome bene paskutiniai.
„Nėra nė vienos valstybės, kur šio verslo plėtra būtų vienoda – vienur ribojamas lošimo automatų skaičius, kitur – ne, ir taip toliau. Sakoma, kad JAV patirtis gera, bet ji mums netinka. Mes Las Vegaso neįsteigsim – ten yra kiti pinigai, mokesčiai, mentalitetas”, – sakė pokalbininkas.
Anot jo, užsienio kolegos mūsų nekritikuoja – tiesiog stebi su susidomėjimu, kai ką pasiima sau.
Siūlytų skaičiuoti teisingai
Kai kurie operatoriai naujajame įstatymo projekte įžvelgia skriaudų ne sau, o klientams.
Pasak „Nesės” įmonių grupės valdybos pirmininko Kazio Pauliko, šiame įstatyme jis nematąs didelių problemų, tik vieną – kliento balanso skaičiavimą. „Nesuprantu, kaip tai reikės padaryti, kai yra žetonai, o klientas juda po visą kazino. Be to, kita diena žmogui gali būti nelaiminga – kartą pajamų mokestį sumokėjo, o paskui pralošė, ir neatgavo. Gal metų pabaigoje galėtų susimokėti mokesčius?” – svarstė jis.
„Pats apmokestinimo mechanizmas sunkiai suvokiamas. Praktika nuo teorijos labai skiriasi”, – antrino ir bendrovės „Pokervegas” direktorius Vytautas Vaičius. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad žmogus ne visada išlošia, o jei pralošia – kas kompensuos.
„Jei skaičiuoti, tai reikia teisingai – viską”, – sakė V. Vaičius.
K. Pauliko teigimu, labai laimingais nesijaučiama ir dėl to, kad nebus galima klientų pavaišinti – nebūtinai alumi, galbūt tik kavos puodeliu. Čia nukentėsiąs klientas.
Ėjo su peruku
Paklaustas, ar privalomoji registracija sukels operatoriams bei klientams nepatogumų, K. Paulikas svarstė, jog tam reikės nuolat turėti du žmones – jei vienas, pavyzdžiui, nubėgtų į tualetą, kad lankytojas neprasmuktų neužregistruotas. Be to, ne visada ir vaikštoma su dokumentais, tad žmogui gali būti nemalonu, kai jo draugai, su kuriais atėjo, į kazino pateks, o jis – ne.
„Įleisti negalėsim tikrai, nes mūsų veiklą komisija galės sustabdyti dviem mėnesiams. Įsivaizduojate, kokia bus kontrolė? O jei konkurentas ką nors padarė ar apsauga apsimiegojusi – gal geriau būtų baudžiami vadovai, o ne dviem mėnesiams stabdoma veikla, nes kas bus su darbuotojais?” – sakė K. Paulikas, patikindamas, jog vis dėlto nėra prieš registraciją.
Anot V. Vaičiaus, mažiesiems lošimų namams problemų dėl registracijos jis nematąs, daugiau jų turėtų būti tik ten, kur didelis žmonių srautas. Be to, visur, išskyrus JAV, toks dalykas yra.
Pokalbininkas kraipė galvą kalbėdamas ir apie prašymus neįleisti jų į kazino parašiusių asmenų sąrašą. „Pasirašo, bet sėkmingai lošia Latvijoje. Gal iš mūsų sumokamų pinigų reikėtų edukacinių programų mokyklose – žinokite, kiek ir kada galima, o ne suaugusius žmones auklėti draudimais”, – svarstė jis.
Anot jo, bent jau klaipėdiečius, parašiusius tokius prašymus, apsauga pažįsta. Be to, apie 80 proc. tokių žmonių esą prie kazino ir nepasirodo.
„Ateiti bando gal koks penktadalis. Kažkur Vilniuje, sako, yra ir su peruku atėjęs. Kol kas už įleidimą nebuvo baudžiama, bet sveikai mąstanti įmonė ir pati nenori tokių, kurie apsiriboja savo teises, turi problemų su šeima ar finansais. Yra ir tokių, kurių patys neįleidžiame – jei per daug nervinasi, įžeidinėja. Patys vykdome prevenciją, nes pas mus klientas ateina ilsėtis, o ne klausytis keiksmų”, – sakė K. Paulikas.
Vis dėlto įstatymas esąs neblogas, ir apšlifuotas Seime galėtų būti priimtas, reziumavo K. Paulikas. Tik esą būtų gerai dar apsispręsti dėl to, kiek lošimo namų mums reikia.