Neseniai sukako treji metai, kai daugiau nei 400 tūkst. Lietuvos gyventojų dalį socialinio draudimo („Sodros”) įmokų savanoriškai nukreipia į pensijų fondus ir juose kaupia pinigus būsimai pensijai.
Pagal įstatymą, praėjus būtent 3 metams po pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo, kiekvienas gyventojas gali pakeisti savo pensijų valdytoją. Visgi treji metai – pakankamai trumpas laikas, kad būtų galima objektyviai įvertinti pensijų fondo valdytojo darbą. Kartu reikėtų atsiminti, kad pensijų fondo valdytojo keitimas nėra nemokamas – už tai sumokėti turi patys fondų dalyviai, pereinantys į kitą bendrovę.
Įvairūs rizikos lygiai
Vienas iš atvejų, kai tikrai verta pagalvoti apie fondo ar net valdytojo keitimą – jei pasirinkto fondo rizikos lygis neatitinka asmeninių poreikių. Svarbiausia šiuo atveju žinoti, kad daugiau rizikuoti galima tuomet, jei iki pensinio amžiaus liko dar daug metų.
Jei gyventojas, kuriam iki pensijos liko daugiau nei 20 metų, yra pasirinkęs konservatyvų fondą (investuojantį į saugius ir stabilius vertybinius popierius), rizika, kad šio fondo vertė sumažės, yra labai nedidelė, tačiau augimas irgi bus mažas – apie 2-5 proc. Įvertinus tai, kad iki pensijos dar liko daug metų, galima teigti, kad žmogus prisiėmė pernelyg mažą investavimo riziką. Pasirinkus didesnės rizikos fondą, kuris daugiau lėšų investuoja į akcijas, galima tikėtis didesnio pelno. Žinoma, trumpu periodu (iki 5-7 metų) galimi dideli svyravimai ir net nuostolis, tačiau istorija rodo, kad ilgu laikotarpiu (10-20 ir daugiau metų) tikėtinas maždaug 8-10 proc. vidutinis pelningumas.
Jei gyventojas, kuriam iki pensinio amžiaus liko 5-7 metai, yra pasirinkęs tik į akcijas investuojantį fondą, jis turėtų susimąstyti, kad išėjimo į pensiją metu gali būti užfiksuotas staigus jo pasirinkto fondo vertės sumažėjimas. Tokiu atveju sukaupta suma būtų gerokai mažesnė, nei ta, kurią būtų sukaupęs konservatyviame fonde. Investavimo rizika visada atitenka fondo dalyviui – fondui nuvertėjus, patirti nuostoliai užgula jo pečius. Tokiu atveju pensija būtų mažesnė nei tikėtasi.
Paprasčiausias sprendimas abiem paminėtais atvejais – pakeisti vieną fondą į kitą. Kadangi pensijų kaupimo bendrovės paprastai valdo po kelis skirtingo lygio rizikos fondus, nereikėtų keisti pensijų valdytojo. To paties valdytojo fondus galima keisti bet kada, net nesulaukus 3 metų nuo pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo. Tai nieko nekainuoja, jei keičiama vieną kartą per metus. Tik tuomet, jei valdytojas nesiūlo norimą rizikos lygio atitinkančio fondo, verta pagalvoti apie paties valdytojo keitimą.
Nuvylė pensijų fondo valdytojas?
Jei netenkina pensijų valdytojo paslaugų kokybė (vėluojama teikti ataskaitas ar jos visai nepateikiamos, atsisakoma konsultuoti, netenkina fondo rezultatai, per dideli mokesčiai ir t.t.), reikėtų palyginti dabartinio valdytojo ir kitų pensijų kaupimo bendrovių siūlomas sąlygas. Lietuvoje šiuo metu veikia 9 tarpusavyje konkuruojančios pensijų kaupimo bendrovės.
Visgi skubėti keisti valdytojo tikrai neverta – būtina į situaciją pažvelgti objektyviai ir nesivadovauti emocijomis. Fondo rezultatai gali būti prasti ne dėl valdytojo profesionalumo stygiaus, o dėl kapitalo rinkų nuosmukio. Tai galima įžvelgti palyginus pasirinkto fondo ir kitų valdytojų panašios rizikos fondų rezultatus.
Dideli pensijų fondo valdymo mokesčiai gali būti imami dėl geresnių investavimo rezultatų. Tai įvertinti irgi galima palyginus savo fondo rezultatus su panašios rizikos fondais.
Reikia atsiminti, kad tarpusavyje lyginti galima tik tos pačios kategorijos pensijų fondus. Jie skirstomi į:
1) Konservatyviuosius (didžiąją dalį lėšų investuoja į obligacijas). Juos rekomenduojama rinktis vyresniems žmonėms, nes lėšų nuvertėjimo rizika yra minimali, fondai stabiliai uždirba nedidelį pelną;
2) Mišriuosius (dalį lėšų investuoja į obligacijas, dalį į akcijas). Tokius fondus patartina rinktis vidutinio amžiaus žmonėms. Tai didesnės rizikos fondai, per ilgesnį laikotarpį (5-10 metų ir daugiau) galintys sukaupti didesnę sumą nei konservatyvūs fondai;
3) Akcijų fondus (investuoja vien į akcijas). Tai maksimalios rizikos fondai, galintys uždirbti didžiausią pelną, tačiau galintys patirti ir daugiausia nuostolių. Paprastai tokius fondus patartina rinktis jaunesniems gyventojams.
Dažnai „blaškytis” – neapsimoka
Jei, išsiaiškinę situaciją, tvirtai nusprendėte pakeisti fondo valdytoją, įvertinkite, kiek tai kainuos. Bendrovės taiko įvairius vadinamuosius perėjimo mokesčius. Pirmą kartą per metus keičiant pensijų kaupimo bendrovę, toks mokestis negali viršyti 0,2 proc. sukauptų lėšų. Pavyzdžiui, jei bendrovės A valdomame X pensijų fonde sukaupta 5000 litų, perėjus į bendrovės B pensijų fondą Y, nuo šios sumos bus atskaityta iki 10 litų pervedimo išlaidoms padengti.
Tačiau, jei keisite valdytoją jau antrą kartą per tuos pačius metus, pensijų kaupimo bendrovės turi teisę nuskaičiuoti iki 4 proc. sukauptos sumos. Nuo 5000 litų tai sudarytų net iki 200 litų. Pavyzdžiui., jei fondas per trejus metus jums uždirbo 200 litų, tai keičiant fondą antrąkart per metus, perėjimo mokesčiai gali „suvalgyti” visą sukauptą pelną.
Nusprendę pakeisti valdytoją, būtinai reikėtų pasikonsultuoti bent su keliomis pensijų kaupimo bendrovėmis – pensijų fondų valdytojai privalo konsultuoti savo klientus. Taip pat būtina žinoti, kad geri fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje.
Kiekvienas pensijų fondo dalyvis dėl pažeistų teisių gali kreiptis ne tik į jo pensijų kaupimo bendrovę, bet ir į pensijų fondų valdytojus tiesiogiai prižiūrinčias institucijas – Vertybinių popierių komisiją ir Draudimo priežiūros komisiją, taip pat į teismą.
Daugiau informacijos apie pensijų fondus galite rasti Vertybinių popierių komisijos internetiniame puslapyje www.vpk.lt.