Du mažamečius vaikus auginanti gargždiškė krūpčioja išgirdusi peilių tarškėjimą. Vakar į teismo suolą sėdo ją dviem peiliais badęs vyriškis. Bandymas nužudyti auką nepavyko, nes nulūžo geležtės.
Vakar Klaipėdos apygardos teisme nagrinėta byla, kurioje Viktoras Igaunis (gim. 1957 m.) kaltinamas pasikėsinimu nužudyti 31-erių metų Virginiją D.
Anot kaltinamojo akto, pernai rugpjūčio 3-iąją Klaipėdos rajone, Gerduvėnų kaime, sesers namuose V. Igaunis Virginijai D. peiliu dūrė 14 kartų. Nusikaltimo metu vyras panaudojo du peilius.
„Viskas prasidėjo nuo bučinių ir apkabinimų. Mes net planavome bendrą ateitį. Ji ketino išsiskirti su savo vyru. Mylėjau Virginiją ir tebemyliu”, – vakar teisėjus bandė įtikinti kaltinamasis.
Anot vyriškio, tądien jis tiesiog buvęs nervingas. Namuose buvo sesuo su sugyventiniu ir Virginija D. Vyras nuspyrė nuo kėdės šunį, o moterys tokiu elgesiu pasipiktino bei negražiai jį pavadino.
„Aš esu grįžęs iš „zonos”, o ten įprantama į įžeidimus stipriau reaguoti. Prie sesers aš įpratęs, o kai šitaip pasakė svetimas žmogus, griebiau peilį. Kaip badžiau, neatsimenu. Po paros mane prie namų sulaikė kriminalistai.
Aš tikrai jos nenorėjau nužudyti. Badyti nustojau išgirdęs: „Durniau, aš tave myliu”, – pasakojo V. Igaunis.
„V. Igaunis staiga iš striukės išsitraukė peilį ir pridėjo man prie kaklo sakydamas „Ar matai, ką turiu?”.
Maniau, jog jis nori tik pagąsdinti. Jis man smogė keletą kartų, tik skausmą pajaučiau ne iš karto. Jo sesuo su sugyventiniu pasišalino, bet pagalbos nekvietė. Prisimenu, kaip parkritau ant žemės, susitraukiau, slėpiau kaklą ir krūtinę. V. Igaunis į šias vietas ir taikė.
Nulūžus vienam peiliui pamaniau, jog egzekucija baigėsi. Netrukus išgirdau, kaip skraba peiliai ir šakutės. Niekada to garso nepamiršiu. V. Igaunis grįžo bei, sakydamas „nebeturiu ko prarasti, papjausiu iki galo”, mane badė vėl. Kai dūrė į žandą, peilis atsidaužė į dantis. Tada dūrė į širdį, tačiau aš tuo metu svėriau per 100 kilogramų. Peilis širdies nepasiekė, o vyriškis matydamas paplūdusį kraują, pasišalino. Tikriausiai manė, kad jau viskas”, – verkdama pasakojo moteris.
Iš paskutinių jėgų auka iš rankinės ištraukė mobilųjį telefoną ir puolė skambinti medikams. Anot jos, greitosios medicinos pagalbos dispečerė nekreipė dėmesio į prašymą atvykti kuo greičiau.
„Man kalbant iš žaizdos kakle vis labiau plūdo kraujas. Tačiau medikė klausinėjo, kokia mano pavardė, ar negalėčiau išeiti iki pagrindinio kelio”, – sakė moteris.
„Nežinau, kaip sugebėjau pakilti nuo žemės bei išeiti į gatvę. Tikriausiai atrodžiau baisiai, nes viena praeivė ėmė nuo manęs bėgti ir paskambino policijai, medikams. Toliau nieko neatsimenu”, – pasakojo nukentėjusioji.
Auka V. Igauniui yra pareiškusi keliasdešimties tūkstančių litų ieškinį. Kaltinamasis prašo jį atsiimti. „Esu ligotas, išgyvensiu ne daugiau kaip 5 metus. Be to, kalėjime bus sunku uždirbti pinigus”, – aiškino V. Igaunis.
1995 metais už nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti nuteistas vyras į laisvę grįžo dviem metais anksčiau numatyto laiko – pernai kovą.