Prieš uždarymą – galvos skausmas dėl skolų

Apie pusę milijono litų siekiančius „Kauno radijo ir televizijos“ įsiskolinimus gali tekti padengti visuomeniniam transliuotojui

„Kauno radijo ir televizijos“ (KRT) likvidavimo procedūra gali užtrukti. Aiškėja, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įsteigta viešoji įstaiga įsiskolinusi ne tik savo steigėjui, bet ir kitoms bendrovėms.

Uždaryti viešąjį įstaigą ketinama gegužę, iki tol KRT vadovybė įpareigota panaikinti pusės milijono litų skolą, atsiskaityti su darbuotojais. LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis neatmeta, kad dalis skolos gali būti užkrauta ant steigėjos – LRT pečių.

Darbuotojai laukia atlyginimų

Pastaruoju metu Kauno radijo ir televizijos skolos pradėjo mažėti. Neoficialiai teigiama, kad prieš kelis mėnesius jos siekė per du milijonus litų. KRT direktorius Petras Garnys nelinkęs kalbėti apie finansinius įsipareigojimus. Jis patikino, kad KRT pastaruoju metu dirba sėkmingai.

Iš KRT Lietuvos radijui ir televizijai pateiktų finansinių ataskaitų matyti, kad viešoji įstaiga skolinga kone pusę milijono litų.

Neoficialiai teigiama, kad daugiausiai KRT įsiskolinusi komunalinių paslaugų teikėjams, nors du trečdalius išlaidų už šilumą, vandenį ir elektrą moka LRT.

Keliasdešimt tūkstančių litų KRT skolinga Lietuvos radijui ir televizijai. „Nenorėčiau kalbėti apie viešosios įstaigos įsiskolinimus. Skolos nėra didelės, nesu linkęs įvardyti mūsų kreditorių, – sakė P.Garnys. – Iki KRT likvidavimo įstaiga bus įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus“.

Tačiau LRT vadovybė ir visuomeninio transliuotojo taryba nelinkusi tikėti vien P.Garnio žodžiais. LRT administracija viešosios įstaigos vadovą įpareigojo parengti aiškų veiksmų planą, kaip bus vykdomi likviduojamos įstaigos įsipareigojimai.

KRT skolinga ir daugeliui darbuotojų. LRT generalinio direktoriaus K.Petrauskio žiniomis, daugeliui žurnalistų nėra išmokėtas darbo užmokestis už gruodį.

Įvykdė įsipareigojimus Savivaldybei

Ir Kauno miesto savivaldybės, ir KRT atstovai neigia, kad „Kauno radijas ir televizija“ nesuteikė žadėtų paslaugų, numatytų bendradarbiavimo sutartyje. „Kauno diena“ rašė, kad miesto Taryba prieš kelerius metus su viešąja įstaiga „Kauno radijas ir televizija“ buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį, kurios vertė – apie 700 tūkstančių litų. Ši istorija sudomino teisėsaugos institucijas ir byla pasiekė teismą.

Po kelių teismo posėdžių televizijos atstovai kreipėsi į Savivaldybę, kad sutartis būtų nutraukta. Tačiau „Kauno radijas ir televizija“ liko skolinga apie 472 tūkstančius litų. Prokuratūros atstovai pareikalavo, kad būtų sudarytas pinigų grąžinimo grafikas.

„KRT Savivaldybei nieko nebeskolinga, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis. – Televizija yra įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus“.

Jo žodžius patvirtina ir P.Garnys. „Esame atsiskaitę ir su visais reklamos užsakovais“, – pridūrė jis.

Taryba ragina ieškoti sprendimo būdų

Antruoju Lietuvos televizijos kanalu uždrausta transliuoti reklamą, tačiau P.Garnys tiki, kad pavyks rasti lėšų įsiskolinimams padengti. „Dalyvaujame konkursuose, siūlome savo laidas. Viskas paaiškės vasarį“, – nieko konkretaus nenorėjo įvardyti P.Garnys.

LRT tarybos pirmininkas Romas Pakalnis pasigenda aiškaus veiksmų plano, tačiau viliasi, kad KRT skolos neguls ant mokesčių mokėtojų pečių. „Kol kas dėl KRT įsipareigojimų vyksta teisinės konsultacijos, – sakė R.Pakalnis. – Be to, atsiranda įvairių siūlymų, kaip Kaune išlaikyti TV bazę. Vienas tokių – leisti technika naudotis VDU studentams“.

R.Pakalnis tiki, kad LRT administracijai pavyks rasti sprendimą, kaip pati KRT galėtų padengti savo skolas. „KRT skolos visuomeniniam transliuotojui būtų nereikalinga finansinė našta“, – įsitikinęs R.Pakalnis.

„Neatmetu galimybės, kad dalį skolų teks perimti LRT. Nieko nepadarysi, teks mokėti, jei KRT nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų“, – pripažino K.Petrauskis.

Kritikuotas KRT finansavimas

Sprendimas likviduoti viešąją įstaigą grįstas neigiamomis Valstybės kontrolės išvadomis. Jose kaip tik ir teigta, kad LRT neefektyviai naudojo biudžeto lėšas, tiesiogiai ar kitais būdais finansuodama Kauno radiją ir televiziją.

LRT pagal sutartį KRT buvo įsipareigojusi atlyginti už kai kurių laidų rengimą, mokėti keturių ūkio darbininkų atlyginimus bei padengti komunalines išlaidas. Vien 2005 m. LRT už komunalinius patarnavimus KRT sumokėjo per 40 tūkst. litų.

Nurodoma, kad KRT pernai vien už LTV2 kanalu transliuotą reklamą gavo daugiau nei 1 mln. 700 tūkst. pajamų, nors reklamos transliavimo išlaidas apmokėjo LRT.

Be to, LRT nuostolių patyrė ir dėl panaudos būdu KRT perduoto turto Kauno centre. Vien pernai – daugiau nei 70 tūkst. litų. Kai kurias veltui perleistas patalpas KRT išnuomojo ir už tai gavo papildomų pajamų. Valstybės kontrolė įpareigojo pašalinti šiuos trūkumus.

Sprendimas buvo rastas prieš kelias savaites – ketinama atleisti daugiau kaip 30 darbuotojų bei antruoju LTV kanalu nebetransliuoti Kauno regiono žinių, kitų laidų.

„Gali būti ir kitokių variantų“, – neskubėti naikinti LRT padalinio Kaune ragina R.Pakalnis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.