Politikams vėl prireikė prokurorų pagalbos

Prezidentas siūlo specialiųjų tarnybų kontrolei steigti naują parlamentinį padalinį

Vakar su Prezidentu susitikę Seimo valdybos nariai sutarė parengti teisės aktų pataisų projektus, leisiančius efektyviau kontroliuoti Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų specialiųjų tarnybų veiklą. Valdas Adamkus pritarė Seimo vadovybės siūlymui kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų parlamento prašomų, bet negaunamų VSD pažymų turinį.

Ieškos nusikaltimų požymių

„Sutarėme, kad turi būti kokybiškiau ir efektyviau vykdoma parlamentinė kontrolė ir parlamentinė priežiūra. Taip pat sutarėme, kad iki pavasario sesijos parengsime papildomai tam tikrus įstatyminių aktų pakeitimus, kad būtų galima nuosekliau ir efektyviau kontroliuoti specialiąsias tarnybas“, – vakar po Seimo valdybos narių susitikimo su Prezidentu sakė parlamento Pirmininkas Viktoras Muntianas.

Pasak Seimo vadovo, su Prezidentu taip pat kalbėta apie parlamentinio VSD veiklos tyrimo medžiagos paviešinimą bei šios medžiagos pateikimą Generalinei prokuratūrai, kad ji įvertintų, „ar ten nėra kokių nors nusikaltimų požymių“.

V.Muntianas sakė, kad Generalinės prokuratūros pagalbos bus prašoma ir Seimui nepateikiamų slaptų VSD pažymų istorijoje. „Sutarėme, kad Seimo valdybos vardu bus pareikalauta, jog VSD perduotų tas pažymas, kurių negalėjo perduoti Seimui dėl to, jog tai neva prieštarautų Operatyvinės veiklos įstatymui, Generalinei prokuratūrai“, – sakė V.Muntianas.

Parlamento vadovas paaiškino, kad prokuratūros būtų prašoma teisiškai įvertinti slaptas pažymas ir pasakyti, ar VSD atsisakymas jas pateikti Seimui yra pagrįstas. Taip pat prokuratūros bus klausiama, ar ir šiose pažymose yra užfiksuota kokių nors nusikaltimų požymių.

Siūlo steigti specialų pakomitetį

Pasak Prezidento atstovės R.Grumadaitės, V.Adamkus pritarė Seimo narių siūlymui kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertinta VSD tyrimų medžiagoje ir pažymose sukaupta informacija. „Valstybės vadovo nuomone, reikia atlikti tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų valdžios struktūrose“, – paaiškino šalies vadovo poziciją jo atstovė.

Kaip po susitikimo pranešė R.Grumadaitė, vakar V.Adamkus dar kartą konstatavo, kad VSD veiklos tyrimas visuomenėje sukėlė daug nevienareikšmiškų vertinimų ir nereikalingos įtampos.

„Šalies vadovas paragino Seimą sukurti nuolatos veikiančią parlamentinės priežiūros instituciją, kuri kontroliuotų ir vertintų ne tik VSD, bet ir kitas specialiąsias tarnybas. Prezidento manymu, dabartinis parlamentinės kontrolės procesas turi būti sugriežtintas ir patikėtas kompetentingam, atsakingai šią pareigą suvokiančiam tam tikram Seimo pakomitečiui ar padaliniui“, – perdavė Prezidento nuomonę jo atstovė.

Seimo Pirmininkas V.Muntianas leido suprasti, kad parlamento valdybai toks V.Adamkaus siūlymas nepasirodė svetimas ir artimiausiu metu Seime bus spendžiamas ne tik teisės aktų tobulinimo, bet ir „tam tikrų struktūrinių pakeitimų“ klausimas.

Nori dalytis atsakomybe

V.Adamkus Seimo valdybai taip pat patarė susitikti su VSD kolegija ir išklausyti jos nuomonę bei siūlymus. Pats Prezidentas su šios specialiosios institucijos kolegijos nariais buvo susitikęs praėjusią savaitę.

„Prezidento nuomone, tai būtų konstruktyvaus bendradarbiavimo be išankstinių nuostatų pradžia. Valstybės vadovas yra įsitikinęs, kad VSD turi jausti aukščiausios valdžios dėmesį ir pasitikėjimą. Prezidento V. Adamkaus manymu, ir VSD užduočių formavimas, ir jų įgyvendinimo kontrolė turi vykti aukščiausiu valstybiniu lygiu“, – sakė R.Grumadaitė.

Pasak atstovės spaudai, valstybės vadovas taip pat pageidavo, kad svarbiais valstybei klausimais Seimas glaudžiau bendradarbiautų ir savo veiksmus derintų su Prezidento institucija.

Tuo tarpu Seimo valdybos narys ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius savo ruožtu pareiškė, kad atsakomybę už specialiųjų tarnybų kontrolę su Seimu turėtų pasidalyti ir Prezidentas.

„Turime prisiminti, kad VSD veikla priklauso tiek nuo parlamentinės kontrolės, tiek ir nuo prezidentinės kontrolės, nes VSD yra atsakinga abiem konstitucinėms institucijoms, todėl yra ir bendra atsakomybė, kurią abi institucijos turi realizuoti ir bendrais veiksmais. Nėra gerai, kai kartais nėra susikalbama arba viena institucija, vykdanti parlamentinę kontrolę, tai yra Seimo komitetas, neturi galimybių tiesiogiai išreikšti kai kurių savo nuogąstavimų Prezidento institucijai ar Prezidento paskirtiems asmenims“, – ne be priekaištingų gaidelių balse po susitikimo kalbėjo A.Kubilius.

Be pažymų nenurims

Konservatorių vadovas vakar sakė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto VSD veiklos tyrimo medžiaga turėtų būti paviešinta „kiek galima greičiau“, tačiau NSGK turėtų dar apsispręsti, kaip išvengti paviešinimo tokios informacijos, kurios atskleidimas pakenktų konkretiems VSD pareigūnams ar šios institucijos struktūroms.

Tuo tarpu A.Kubilius, nors ir pripažįsta, kad Generalinė prokuratūra galėtų būti arbitru sprendžiant Seimo ir VSD ginčą, ar parlamentarams gali būti pateikta vienuolika slaptų pažymų, tačiau, pasak jo, „jeigu pažymų negalės pateikti laikinoji vadovybė, tą turės padaryti nauja vadovybė – jos vis tiek turės būti pateiktos parlamentui“.

A.Kubiliui vakar teko atsakyti į žurnalistų klausimus, kas apie jį patį ir Tėvynės sąjungą rašoma Seimui jau pateiktose pažymose. Anot konservatorių lyderio, pažymose minima ir daugiau politikų pavardžių, tačiau jis manąs, kad „čia neturėtų būti jokių paslapčių“.

Tėvynės sąjungos pirmininkas teigė, kad šias pažymas VSD vadovybė parengė praėjusių metų spalio-lapkričio mėnesiais, „kai jau buvo iškilęs labai aiškus prieštaravimas tarp Seimo ir VSD“. „Todėl manęs nestebina, kad tose pažymose yra bandoma visokiuose kontekstuose minėti ir konservatorius, ir mane“, – žiniasklaidos atstovams sakė A.Kubilius.

Parama be įsipareigojimų?

Vienoje iš Seimui jau pateiktų VSD pažymų rašoma, jog Tėvynės sąjunga iš bendrovės „Dujotekana“, skandalingai minėtos parlamentinio VSD veiklos tyrimo metu, gavo finansinę paramą. Tai, pasak A.Kubiliaus, „jau seniai yra žinoma“.

„Kitas faktas, kad 2003 m. „Dujotekanos“ vadovai bandė su mumis kalbėtis dėl paramos Naftos ir dujų mokesčių įstatymui. Aš, tiesą sakant, tokių pokalbių jau nebeprisimenu, bet specialiai peržiūrėjau balsavimo rezultatus ir turiu pasakyti, kad visa tuometinė nelabai didelė frakcija – mūsų buvo aštuoni žmonės – balsavome ne taip, kaip reikėjo „Dujotekanos“ vadovams“, – vakar teigė A.Kubilius.

Seimui pateiktose pažymose saugumiečiai taip pat pažymi, kad 2004 m. Tėvynės sąjungą parėmė bendrovė „Nemuno bangos grupė“, kurią vėliau įsigijo VSD kritiškai vertinamas Austrijos pramonininkų holdingas „Petrochemical Holding“. A.Kubilius neslepia, kad iki tol, kai „Nemuno bangos grupė“ buvo parduota Austrijoje registruotai įmonei, šiai bendrovei vadovavęs verslininkas Arvydas Juzeliūnas „buvo neblogas pažįstamas“.

Vakar vykusioje spaudos konferencijoje šiuos VSD pažymose minimus faktus plačiai komentavo ir konservatorė parlamentarė Rasa Juknevičienė. Pasak jos, „net ir su didinamuoju stiklu nerastumėte jokių pėdsakų, kad tiek „Dujotekanai“, tiek „Nemuno bangos grupei“ Tėvynės sąjunga būtų kaip nors įsipareigojusi ar protegavusi“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.