Butų vagys braunasi į miestiečių būstus ir dieną, ir naktį.
Jiems vis dar pasiseka aptikti neužrakintų laukujų ar balkono durų ir pravirų langų.
Ieškojo Petraičio
Klaipėdietė Danutė naktį įėjo į anūkės kambarį ir balkono tarpduryje išvydo stovintį nepažįstamą vyrą.
Moteris nustėro ir, kol gaudė orą, šis pirmas ją prakalbino: „Ponia, ar čia gyvena Jonas Petraitis? Ne čia? Atleiskite, aš apsirikau. Gal galėtumėte mane išleisti per duris?”
Pakirsta išgąsčio Danutė nesugebėjo net pašaukti gretimame kambaryje miegojusį savo vyrą. Ji palydėjo neprašytą svečią iki laukujų savo buto durų ir jį mandagiai išleido.
Rytą Danutės vyras visose buto balkonų duryse pritvirtino po sklendę.
Panašių ir dar šiurpesnių susidūrimų su vagimis Klaipėdoje atsitinka kone kasdien.
Dūrė į pilvą
Daug liūdniau baigėsi susidūrimas su Velniu pravardžiuojamu pagarsėjusiu butų vagimi keturiems vaikinams, nuomojusiems būstą Pietinėje gatvėje.
Šie telšiškiai dirbo uostamiestyje vienos kavinės padavėjais.
Pernai žiemą, kai gerokai spustelėjo šaltis, vienas iš ketverto draugų pabudo naktį ir pamatė, kaip nepažįstamas vyras nuo stalo renka mobiliuosius telefonus.
„Ką darai?!” – sušuko vaikinas ir puolė prie vagies. Šis išsitraukė iš kišenės peilį ir ėmė juo mojuoti. Tuo metu pabudo kiti vaikinai. Vagis puolė prie durų.
Kai telšiškis jį pasivijo, nusikaltėlis smogė jam peiliu į pilvą ir pavojingai sužalojo. Draugai bandė vytis vagį, bet pusnuogiai per sniegą netoli tenubėgo, o vagis spėjo dingti.
Netrukus Velnias įkliuvo. Tada jį atpažino apvogtieji vaikinai. Šįkart jis sėdo ilgam.
Vagia narkomanai
„Neturėkite iliuzijų. Tie butvagiai, kurie švarina klaipėdiečių namus, nėra filmuose rodomi elitiniai nusikaltėliai. Dauguma jų – narkomanai ir narkomanės, kurių nestabdo baimė būti pagautiems, – pasakojo jau beveik 29 metus uostamiesčio policijoje dirbantis 4-ojo policijos komisariato viršininkas Nikolajus Akimovas. – Tokie degradavę asmenys sudaro 98 procentus visų butų vagių. Jie eina per laiptines ir spaudžia visų durų rankenas. Kai randa neužrakintas, įsėlina ir čiumpa tai, ką žmonės laiko koridoriuose. Dažniausiai tai būna paltai, kailiniai, mobilieji telefonai, aukso papuošalai, kuriuos moterys paprastai laiko prie veidrodžio, rankinės su visu jų turiniu: pinigais, banko kortelėmis, kosmetika, raktais ir dokumentais.”
Nugvelbė ir receptus
Butų vagys Klaipėdoje nėra pasidaliję teritorijomis. Kadangi tankiausiai gyvenama pietinėje miesto dalyje, čia daugiausiai ir vagysčių.
Apskaičiuota, kad per paskutinį praėjusių metų mėnesį ir pusę šių metų sausio 4-ojo policijos komisariato teritorijoje vagys į 7 butus įsibrovė pro neužrakintas duris arba atstūmę užrakto liežuvėlį. 11 kartų butų durys buvo išlaužtos arba sugadinti užraktai. Tris kartus įsibrauta išlaužus balkonų duris; kartą atrakintos šarvuotos durys ir kartą savo daiktų buto šeimininkai pasigedo po pažįstamų apsilankymo.
Gruodį Klaipėdos miegamuosiuose rajonuose apvogta 12 butų, o per pusę šių metų sausio – jau 11 butų.
Vis dažniau vagys braunasi į namus, nesibaimindami būti pamatyti praeivių. Į nuosavą namą Mažojo Kaimelio gatvėje vagys įlipo per išimtą rūsio langą. Tada šeimininkai pasigedo ne tik rankinių, bet ir namo šeimininkams gydytojams priklausančių receptų bei antspaudų.
Pievų Tako gatvėje savaitgalį į pirmajame aukšte esantį butą vagys įlipo per audrą sulaužę lango rėmą. Jiems talkino audros keliamas triukšmas ir lietus.
Gelbsti ir šunys
Pareigūnai dažnai stebisi, kad įsigiję brangius butus, žmonės daug kainuojančias spynas montuoja į niekam tikusias duris.
Paprašytas patarti, kokios apsaugos priemonės patikimiausiai saugo nuo vagių, pareigūnai dažniausiai atsako trumpai – svarbiausia budrumas.
Iš vidaus užrakinami užraktai, signalizacija, samdyta apsauga, piktas šuo, gera kaimynystė – šie būdai saugotis nuo vagių nėra nauji.
Policininkai prašo išmokyti vaikus pagalbos kviestis telefonu 112. Mat neseniai būta atvejo, kai vaikas pastebėjo, jog į kaimynų butą įėjo nepažįstamas dėdė. Berniukas prisiminė matęs per televiziją, kad policijai reikia skambinti numeriu 911. Kiek vaikas beskambino šiuo numeriu, su juo niekas nekalbėjo, ir apie nusikaltimą policija iš jo nesužinojo.
Policininkai vis dažniau pataria namų bendrijų pirmininkams laiptinėse įrengti vaizdo kameras.
Kriminalistai savo „klientus” pažįsta iš veidų, tad jiems užtektų pamatyti įrašą, kas buvo įėjęs į laiptinę, kad galėtų pradėti vagies paieškas.
Išgriauna ir sienas
Tik apie du procentus, anot N.Akimovo, yra ypatingi vagys, kurie turi specialius įrankius, ilgai ruošiasi nusikaltimui, seka aukas, tyrinėja jų būstus ir išžvalgo, kokio grobio gali tikėtis.
Neretai tokie nusikaltėliai lūkuriuoja bankuose, stebi notarų klientus ir taip sužino, kur galima tikėtis gero grobio.
Elitiniai butų vagys susidaro veiksmų planą, apgalvoja, kaip patogiausiai patekti į būstą. Jų nestabdo nė šarvuotos durys. Tokie nusikaltėliai išgriauna sienas, išpjauna seifus. Jie dirba ne po vieną, o pasiskirsto vaidmenimis iš anksto.
Kai mieste padaugėja vagysčių iš butų, policininkai žino – kažkuris vagis grįžo iš įkalinimo vietos arba iš užsienio.
Į Klaipėdą daugiausiai „gastrolierių”, tai yra vagių iš kitur, atplūsta masinių švenčių dienomis. Vagysčių iš butų padaugėja Jūros šventės bei didžiųjų metų švenčių dienomis.
Talkina internetas
Kaip atidaryti įvairių konstrukcijų spynas, kaip pasigaminti visrakčius ir specialius raktus, galima sužinoti iš interneto svetainių. Tiesa, dauguma jų – anglų kalba.
Skelbiama, kad jos sukurtos spynų specialistams. Tačiau iš tiesų tai pati tikriausia mokykla vagims. Jose mokoma ne tik, kaip atrakinti įvairiausius užraktus, bet ir teigiama, per kokį trumpiausią laiką tai galima padaryti.
Kai kuriose užsienio šalyse užraktų atrakinimas yra tapęs net laisvalaikio parleidimo būdu. Būriai žmonių buriasi pagal šį hobį į klubus ir dalijasi patirtimi.
Tiesa, yra ir tokių šalių, kur net už visrakčių laikymą baudžiama.