Tinkama mityba sergant hipertonija gali labai prisidėti prie kraujospūdžio sureguliavimo. Besaikis cukraus vartojimas, esant netgi nežymiems širdies raumens pakitimams, sukelia miokardo hipoksiją (deguonies badą) ir gali būti aritmijos, stenokardijos, infarkto priežastimi.
Tonizuojantis cukraus poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai turi įtakos ir hipertonijos vystymuisi. Ir atvirkščiai (tai byloja daugybė klinikinių tyrimų) – visiškai nevartojant cukraus 4-6 mėnesius, galima įveikti I stadijos hipertoniją net nesigydant.
Gydant I-II stadijos hipertoniją ir stenokardiją, svarbiausia – koreguoti mitybą, nevartoti produktų, sukeliančių nepageidaujamą poveikį, – cukraus ir saldumynų (taip pat ir medaus).
Makaronus ir miltinius produktus vartoti retai (1-2 kartus per savaitę) ir saikingai. Taip pat ne kasdien ir nedaug valgyti vaisių ir daržovių (galima įvairių, išskyrus avietes ir kriaušes).
Visai nevartoti garstyčių, ridikų, svogūnų, krienų, negerti kavos, arbatos, stiprių ir saldžių alkoholinių gėrimų.
Paplitusi nuomonė, neva druska – viena iš pagrindinių hipertoninės ligos sukėlėjų, neatitinka tikrovės. Druska reikalinga mūsų organizmui, ji – pagrindinis natrio, užtikrinančio normalų periferinės nervų sistemos funkcionavimą, tiekėjas. Trūkstant organizme druskos gali atsirasti mėšlungis, sutirštėti kraujas. Vienintelis neigiamas besaikio druskos vartojimo poveikis tas, kad druska „reikalauja vandens”, vanduo didina kraujo kiekį, tai nėra gerai, esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui.
Daugybė klinikinių tyrimų liudija, kad atsisakius druskos, gydant hipertoniją, teigiamas rezultatas nėra didelis (10-15 proc.). O išbraukus iš valgiaraščio cukrų ir saikingai vartojant druską (esant I-II hipertonijos stadijai), gydymo efektyvumas padidėjo iki 80 proc. Taigi visiškai atsisakyti druskos, sergant hipertonine liga, netikslinga ir netgi žalinga, galima ir būtina jos vartoti saikingai.