Lietuvos transporto įmonės greičiausiai nesibylinės su kaimyninės šalies valdžia dėl pasienyje patirto pažeminimo
Beveik dvi savaites praėjusių metų lapkritį trukusi sumaištis Lietuvos – Latvijos pasienyje, kai sunkvežimių vairuotojai po keletą parų buvo priversti laukti dokumentų patikrinimo, bei tuomet skambėję pareiškimai apie būsimas bylas, greičiausiai baigsis šnipštu. Vežėjai prisipažino stokojantys motyvacijos veltis į teisminius ginčus.
Latviški „makaronai”
Priminsime, kad 2006-ųjų lapkritį neva dėl sugriežtintų saugumo reikalavimų prieš NATO viršūnių susitikimą Rygoje bei gamtos stichijos padarytos žalos ir su tuo susijusių kelio remonto darbų, Latvijos sieną kai kuriuose perėjimo punktuose įveikdavo vos 2-3 sunkvežimiai. Nusidriekus milžiniškoms vilkikų eilėms ir kilus nepasitenkinimo bangai, padėties pasienyje tikrinti leidosi net kelių ministerijų sudarytos pareigūnų bei politikų delegacijos.
Jų surinkta informacija patvirtino vežėjų teiginius, jog kai kurie Latvijos valstybinių institucijų veikėjai pučia miglą į akis – beveik visų kelių būklė pasirodė esanti pakankamai gera ir nesudaro realių prielaidų krovininio transporto kamščiams atsirasti. Kelio remonto darbų visame maršrute beveik nepastebėta. Dėl dvi dienas trukusio NATO valstybių vadovų susitikimo dvi savaites šokdinti vežėjus, esančius už poros šimtų kilometrų nuo sienos, taip pat nebuvo jokios prasmės.
„Pagrindinė susidariusios situacijos priežastis yra ekonominė. Dėl didelės Rusijos rinkai skirtų krovinių koncentracijos Latvijos uostuose, siekiama apriboti užsienio vežėjų judėjimą per Latvijos teritoriją, taip sudarant sąlygas Latvijos vežėjams nekonkurencinėmis sąlygomis teikti savo paslaugas, siekiant atlaisvinti nuo prieššventinių krovinių kaimyninės valstybės uostus”, – tuomet teigė Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Iš didelio debesies – mažas lietus
Lietuvos valdžios atstovams dėl Latvijos akibrokštų pasiskundus ES institucijų vadovams, pastarieji patvirtino, kad ribojant galimybes kirsti vidinę Bendrijos sieną yra pažeidžiamas vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų – laisvas žmonių bei krovinių judėjimas. Europos Komisijos Generalinio direktorato atstovai pabrėžė labai rimtai žiūrį į šiuos pažeidimus ir pažadėjo, patikrinę visą gautą informaciją apie padėtį pasienyje nuspręsti, kokių sankcijų imtis.
Nors Latvijos valdžia keletą dienų į šiuos perspėjimus visiškai nereagavo, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad EK nekels bylos dėl mūsų kaimynų veiksmų pasienyje.
„Ši mūsų gauta informacija nėra oficiali, tačiau labiausiai tikėtina, kad bus kaip tik taip. EK kol kas stebės situaciją ir nepradės bylos, o jeigu Latvija vėl parodys panašią iniciatyvą, tada bylą iškart iškels”, – samprotavo A.Kondrusevičius.
„Linavos” vadovas teigė, kad dėl tolimesnių veiksmų konsultuojasi su Užsienio reikalų bei Susisiekimo ministerijų pareigūnais ir svarsto galimus tolimesnius veiksmus.
Emocijų gaisrai gęsta
Tokia įvykių eiga akivaizdžiai numušė ūpą karingai nusiteikusiems Lietuvos vežėjams, teigusiems, kad jie patyrė milijoninių nuostolių ir žadėjusiems reikalauti Latvijos valdžios juos atlyginti.
„Iš tiesų, optimizmo ir vilčių, jog tokį ginčą su kaimyninės šalies valdžios institucijomis būtų galima laimėti, yra labai nedaug. Lig šiol tokio precedento nebuvo, todėl mes net tiksliai nežinome, kaip procesą reikėtų pradėti. Teoriškai lyg ir žinome, kad dokumentus derėtų pristatyti į Latvijos arbitražo teismą, bet iš ko reikalauti atlyginti patirtus nuostolius?” – atviravo A.Kondrusevičius.
„Linavos” prezidentas patikino, kad net ir suvokdami menkas galimybes laimėti bylą ir išsireikalauti nuostolių atlyginimo, Lietuvos vežėjai neatsisako minties teistis.
„Tai reikėtų padaryti vien tam, kad būtų aišku, koks yra tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo mechanizmas, kad būtų sukurtas precedentas. Tegu Latvijos valdžia žino, kad į jų saviveiklą sugebame adekvačiai reaguoti”, – dėstė A.Kondrusevičius.
Jis taip pat pripažino, kad teikti ieškinį dėl patirtų nuostolių turėtų ne asociacija „Linava”, o konkrečios krovinių vežimo įmonės. Tačiau daugelis šiame sektoriuje dirbančių verslininkų jau dabar atvirai sako neketinantys to daryti.
„Mūsų surinktais duomenimis, kiekviena transporto bendrovė, kurios vilkikai buvo įstrigę Latvijos pasienyje, patyrė po keletą tūkstančių eurų nuostolių. Atgauti šiuos pinigus tikimybės yra daugiau teorinės, o pats bylinėjimosi procesas reikštų papildomas išlaidas, susijusias su advokatų samdymu, dokumentų rengimu, kelionėmis į Latviją, laiko gaišatimi ir energijos švaistymu. Kadangi pinigai uždirbami ne teismų salėse, verslininkai yra linkę numoti į pernykščius nemalonumus ranka”, – atskleidė kortas A.Kondrusevičius.
Klausiamas, ar sugebėtų įrodyti, jog prastovos pasienyje Lietuvos vežėjams atsiėjo apie 8 mln. litų nuostolių, „Linavos” vadovas pripažino, kad surinkti dokumentus būtų gana sudėtinga. Tam reikėtų surinkti visų pasienyje gaišusių vilkikų tachometrų korteles ir jais mėginti grįsti parodymus.