Įstatymų painiava gyventojams ir paslaugų įmonėms leidžia savaip juos interpretuoti
Kaunietis Linas Maksvytis iš komunalinių paslaugų bendrovių reikalauja laikytis įstatymų, kurie, jo manymu, neleidžia iš gyventojų imti papildomą mokestį už sąskaitų apmokėjimą. Komunalininkai ginasi, kad teisės aktai prieštarauja vienas kitam, sena tvarka panaikinta, o nauja – nepriimta.
Susitarė mokėti kartą per metus
L.Maksvytis pakilo į principinę kovą su keliomis komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Jis iki šiol tebesiaiškina su „Kauno vandenimis”. Kaunietis nesutinka mokėti už paslaugas, jeigu jam papildomai kainuoja paslaugos apmokėjimas.
Jis vadovaujasi 1993 metų Vyriausybės nutarimu dėl atsiskaitymų už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines bei ryšių paslaugas tvarkos. Teisės aktas numato, kad gyventojų įmokas priimančių įstaigų paslaugas apmoka paslaugų teikėjai (elektros, šiluminės energijos, dujų, vandens tiekimo įmonės).
Anot L.Maksvyčio, jis su „Kauno vandenimis” susitarė, kad už vandenį mokės kartą per metus. „Tačiau man atsiuntė raštą, kad esu skolingas 138 litus ir prašė susimokėti per 20 dienų, priešingu atveju skola būtų išieškoma teismo keliu iš mano turto. Atsakiau, kad Vyriausybės nutarimas tebėra galiojantis, o bendrovė jo nesilaiko”, – teigė pašnekovas.
Jis paminėjo gavęs atsakymą iš „Kauno vandenų”, jog bendrovė neprieštarauja, kad už paslaugas būtų mokama kartą per metus, skaitiklių parodymus pateikiant ne rečiau kaip kas ketvirtį. „Taip ir darome. Iki to laiko, kol buvo galimybė nemokamai sumokėti mokesčius pašte, neturėjome įsiskolinimų šiai bendrovei. Pasiūliau per 20 kalendorinių dienų atvykti į mano butą ir priimti mokesčius. Po šio laiško man leido mokėti kartą per metus”, – pasakojo L.Maksvytis.
Naujos tvarkos nėra
„Kauno vandenų” vadovas V.Burokas „Kauno dienai” teigė, kad nuo šių metų birželio įstatymuose nėra įpareigojimo paslaugų teikėjams dengti mokesčių surinkimo išlaidas.
„Po minėto 1993 metų Vyriausybės nutarimo 1995 metais įsigaliojo Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas. Jame patvirtintose taisyklėse nurodyta, kad įmokų priėmimo ir skaičiavimo centro operacijoms atlikti nustatyto mokesčio gyventojai nemoka, o jį apmoka paslaugų teikėjai. Tačiau pernai birželio 16 dieną Aplinkos ministerija panaikino minėtą Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymą.
Panaikintos taisyklės, kuriomis iki šiol vadovavomės. Atsiskaitymo tvarka pakibo ore. Senoji negalioja, o nauja nesukurta. Mes vadovaujamės tuo, kad senasis įsakymas nebegalioja”, – aiškino V.Burokas.
„Jeigu nutartume dengti apmokėjimo išlaidas, tai kainuotų papildomai 0,5 mln. litų per metus”, – teigė V.Burokas. „Kauno vandenų” metinė apyvarta yra apie 52-53 milijonus litų. Iš gyventojų surenkama maždaug pusė šių pinigų.
Anot V.Buroko, dabar klientai turi daug atsiskaitymo būdų. „Du iš jų yra nemokami – mokant internetu ir tiesioginiu debetu”, – sakė direktorius. Už „Kauno vandenų” paslaugas galima atsiskaityti bankuose, paštuose, kai kuriuose spaudos kioskuose, tačiau tada reikia sumokėti papildomai nuo 75 centų iki 4 litų.
Vyriausybė privalo apsispręsti
Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Irena Sabaliūtė paaiškino, kad Vyriausybės įsakymas yra viršesnis už ministro įsakymą. „Tas nutarimas nėra atšauktas, jis formaliai tebegalioja. Reikėtų teisiškai spręsti šį klausimą. Gali būti, kad neapsižiūrėta, jog minėtas Vyriausybės nutarimas nepanaikintas. Tačiau šiuo metu paslaugų teikėjų ir gavėjų santykiai reguliuojami Civilinio kodekso (CK), kuris turi įstatymo galią. CK numato, kad šalys susitaria dėl apmokėjimo sąlygų. Šalys vadovaujasi kodeksu, o ne Vyriausybė nutarimu”, – sakė ji.
L.Maksvytis atkerta, kad CK nusako visus santykius konceptualių, principų lygiu. „Kam tuomet reikalingi įstatymai, taisyklės, įsakymai? Siūloma pardavėjui ir pirkėjui susitarti? „Kauno vandenys” turi vandens tiekimo monopolį.
Apie kokį susitarimą galima kalbėti? Ar galiu atsisakyti „Kauno vandenų” paslaugų ir, susitarus visiems namų gyventojams, daugiabučio kieme išsigręžti artezinį šulinį? Ar galiu nesutikti su vandens kainų pabranginimu ir po to nutraukti sutartį? Todėl reikalingas valstybinis reguliavimas, tai ir atlieka minėtas Vyriausybės nutarimas”, – mano L.Maksvytis.
Banko kortelių dar nepriima
L.Maksvytis taip pat atliko paprastą eksperimentą, kad parodytų, jog „Kauno vandenys” nepasirengę priimti gyventojų įmokų šiuolaikiniais būdais. „Bendrovės vadovas V.Burokas siūlo pensininkams, norintiems už paslaugas atsiskaityti nemokamai, tai daryti internetu. Pamaniau: siūlote būti pažangiems, tik kažin ar patys tokie esate?
Nuėjau į „Kauno vandenų” kasą. Kasininkė apskaičiavo, kiek reikia mokėti už pusmetį, padaviau banko kortelę. Kasininkė pažvelgė į mane išplėtusi akis. Sako, kad neturi kortelių skaitytuvo. Klausiu, ką man daryti? Pasiūliau jai nubėgti kur nors ir iš automato paimti pinigų. Moteris susierzino ir pasiūlė aiškintis su finansininkais, bet tai ne mano reikalas. Kasininkė sakė, kad įmonei brangu priimti pinigus kortele. O pensininkei mokėti 4 litus banke nebrangu?”, – svarstė L.Maksvytis.
L.Maksvytis principingai elgiasi ne tik su „Kauno vandenimis”. „Kai pašte pradėjo reikalauti mokesčio, norint atsiskaityti už „Teo” paslaugas, paskambinau į bendrovę ir pasakiau, kad nemokėsiu už paslaugas, kol negalėsiu atsiskaityti už dyką. Dabar už „Teo” paslaugas dykai galima sumokėti „Lietuvos spaudos” kioskuose. „Lietuvos dujoms” taip pat parašiau, kad mokėsiu tik kartą per metus, kad nereikėtų kiekvieną kartą mokėti už paslaugos apmokėjimą”, – teigė jis.
Prognozės – žmonių nenaudai
Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas pripažino, kad situacija yra neišspręsta. „Sausio 22 dieną bus sudaryta darbo grupė naujai tvarkai parengti. Šiuo klausimu turės apsispręsti Vyriausybė, o gal net Seimas. Kiek žinau, parlamentas yra linkęs išspręsti situaciją vartotojų naudai, tačiau kyla klausimas, kaip tai suderinti su teisės aktais? Turiu Finansų ir Teisingumo ministerijų išvadas, kuriose nurodoma, kad įmokos nėra komunalinės paslaugos. Paslaugas teikia ne valstybiniai subjektai, o daugiausia privačios bendrovės. Reikalavimas, kad jos privalo padengti paslaugų apmokėjimo išlaidas, prieštarautų Konstitucijai”, – aiškino R.Špokas.
Jo manymu, situacija, kai anksčiau gyventojai galėjo nemokamai susimokėti paštuose, buvo iškreipta. „Juk paštas tada savo išlaidas turėdavo dengti iš kitos veiklos. Todėl ir kilo problema, kai paštas nustatė mokestį”, – aiškino R.Špokas.
Ministerijos atstovas prognozuoja, jog bus priimta tvarka, kad sąskaitų apmokėjimo išlaidas padengtų vartotojai. „Galima mokestį įskaičiuoti į bendrą tarifą, tačiau vargu ar taip bus, nes būtų diskriminuojami vartotojai, kurie atsiskaito nemokamai, – internetu, debetu, mokėdami įmonių kasose”, – sakė R. Špokas.