Žemės reforma besirūpinantys Marijampolės apskrities vadovai nuogąstauja, kad dėl draudimo parduoti laisvus valstybinės žemės sklypus, į kuriuos nepretenduoja buvę žemės savininkai, neribotam laikui gali užstrigti daug diskusijų kelianti žemės reforma.
Pasak Marijampolės apskrities viršininko Albino Mitrulevičiaus, šiuo metu nuosavybės teisės apskrityje atkurtos į 99,45 proc. prašomos grąžinti žemės. „Manau, kad šis procesas neužtruks, nes nemaža dalis žemės grąžinimo dokumentų jau parengti. Likę tik tie, kurie niekaip neapsisprendžia. Todėl išsiuntėme pasiūlymus Žemės ūkio ministerijai, kad būtų nustatytas konkretus laikas, iki kada neapsisprendusieji dar gali svarstyti. Manau, jei iki kovo mėnesio pretendentai nepareiškia savo pozicijos ir nepasako, ar parinktas sklypas jiems tinka, tada galutinį sprendimą apskričių viršininkai galėtų priimti nederindami su pretendentais. Dabar kvieti juos, kvieti, o jie taip ir neateina”, – sakė Mitrulevičius.
Apskrities viršininko įsitikinimu, jau būtų laikas reglamentuoti, iki kada pretendentai apskričių žemėtvarkos darbuotojams turi pateikti dokumentus, vadinamąsias žemės nuosavybės grąžinimo išvadas. Mitrulevičiaus nuomone, pretenduojantieji į žemės sklypus šių dokumentų neturėtų saugoti namie, o kaip galima greičiau pateikti žemėtvarkininkams, kad būtų galima greičiau susumuoti, kiek yra pretendentų ir kiek iš tikrųjų lieka laisvos žemės sklypų. „Marijampolės apskrityje dabar neturime nepatenkintų „išvadų”, nes į mūsų regioną žemės savininkų palikuonys persikelti žemę iš kitų regionų nelabai skubėjo ir norėjo. Tokių atvejų, palyginti su Vilniumi, buvo labai nedaug”, – aiškino Marijampolės apskrities žemės tvarkymo departamento direktorė Irena Kneizevičienė. Anot jos, šiuo metu apskrityje dar yra laisvų ir valstybei priklausančių žemės plotų, jie sudaro apie 25 tūkst. hektarų. Daugeliu atvejų tai nedideli sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės valdų.
„Jei neatsiras pretendentų atkurti nuosavybę, būtų tikslinga šiuos sklypus kaip galima greičiau parduoti, o norinčiųjų pirkti yra”, – sakė žemėtvarkininkė. Ji užsiminė, kad daugiausia juos pirkti pageidauja kaimyninių žemės sklypų savininkai, norintys praplėsti savo žemės valdas. Nemaža jų dalis jau yra parengę visus reikiamus dokumentus, tačiau praėjusių metų liepos mėnesį, sustabdžius pardavimo žemės procesą, sustojo ir visos pardavimo procedūros.
„Gal jau nebeverta ilgiau laukti, kol atsiras pretendentų atkurti nuosavybę ir tęsti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, nes to nepadarius gali pradėti strigti kitas žemės reformos etapas – žemės konsolidavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas. Apskrityje iki kitų metų liepos mėnesio Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti įgyvendinti 4 tokie projektai”, – sakė Kneizevičienė.