Vienas dažniausių eismo įvykių – automobilių užvažiavimas ant pėsčiųjų. Skaičiai rodo, jog pusė jų partrenkiami pėsčiųjų perėjose, o Susisiekimo ministerijos duomenimis, net 80 procentų žūstančių pėsčiųjų po automobilių ratais pakliūva tamsoje.
Siekiant sumažinti juodosios statistikos skaičius, o ypač vaikų žūčių atvejus, planuojama ties visomis šalies mokyklomis ir darželiais geriau apšviesti perėjas ar įrengti greitį slopinančius kalnelius.
Saugaus eismo komisija pritarė tokiam projektui ir pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos peržiūrėti ir įvertinti dabar galiojančius techninius reikalavimus. Tikėtina, kad tai bus padaryta iki kovo 1-osios.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas sakė, jog dėl perėjų apšvietimo ar kalnelių įrengimo ties mokyklomis ir darželiais jau kreiptasi į savivaldybes, t.y. kelių savininkes, bei kitas atsakingas institucijas.
Pasak jo, kiek lėšų tam prireiks – dar sunku pasakyti, mat apšvietimas, priklausomai nuo esamų sąlygų, gali kainuoti įvairiai. Tam bus skiriama pinigų iš LAKD.
Tai, kad tokį žingsnį reikia žengti ir apsaugoti vienus pažeidžiamiausių pėsčiųjų – vaikus, pasak saugaus eismo specialisto, rodo statistika.
„2005 metais šalyje žuvo 17 pėsčiųjų vaikų, pernai – 15. Suaugusiųjų pėsčiųjų 2005-aisiais – 241, iš jų tamsiu paros metu – 159, 2006-aisiais šis skaičius kiek mažesnis. Manau, jog jis sumažėjo dėl greičio sumažinimo gyvenvietėse”, – sakė V. Sadauskas.
Daugėja vaikų žūčių
Šiandieninė statistika byloja, kad pastaraisiais metais daugėja vaikų, sužalojamų pėsčiųjų perėjose, kur, regis, jiems turėtų būti saugiausia. Dar daug vairuotojų nesilaiko Kelių eismo taisyklių, todėl ir pėsčiųjų perėjoje reikia būti dėmesingiems: apsidairyti ir įsitikinti, kad automobilis sustoja praleisti pėsčiojo.
Dėl sunkiai nuspėjamo elgesio ir spontaniškumo vaikai dažniau negu suaugusieji patenka į rizikingas situacijas. Mažieji neretai, kaip, beje, ir kai kurie suaugusieji, yra įsitikinę, kad jei jie mato automobilį, ir šio vairuotojas mato juos.
Be to, jie ne visada suvokia, kad mašina negali sustoti akimirksniu.
Eksperimentais įrodyta, kad transporto priemonė, pavyzdžiui, važiuojanti 50 km per valandą greičiu, nuo stabdymo momento dar nuvažiuoja apie 28 metrus, jei kelio danga sausa, o jei šlapia, sustojimo kelias sieks 38 metrus. Iš jų 14 metrų nuvažiuojama, kol vairuotojas sureaguoja ir nuspaudžia stabdžio pedalą, likusi kelio dalis – pats stabdymo procesas.
Mirtina tamsa
Pasak V. Sadausko, švietėjiškoms akcijoms bei atšvaitams vaikams šiemet LAKD skyrė 800 tūkst. litų.
Tamsiu paros laiku arba esant blogam matomumui ir įvyksta daugiausia, 80 procentų, eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji. Tamsoje sunkiau nustatyti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį arba vairuotojams pastebėti pėsčiąjį. Todėl labai svarbu, kad tokiu metu vaikai vilkėtų šviesius drabužius ir turėtų šviesą atspindinčius atšvaitus.
Eksperimentai patvirtino, kad tamsiais drabužiais vilkintį vaiką galima pastebėti jam esant 25 m atstumu nuo automobilio. Jei vaikas vilki šviesius drabužius, jį jau galima pamatyti už 40 m nuo mašinos. O prisegti arba prisiūti prie vaiko drabužių atšvaitai „apšviečia” vaiką 130-140 m atstumu nuo automobilio.
Baudžiami ir perėjose
Tačiau net ir perėja einantys pėstieji gali būti savo žūties ar sužalojimo kaltininkai. Eismo taisyklėse, kaip viena iš pėsčiojo pareigų, yra tai, jog įžengti į važiuojamąją dalį perėjose leidžiama įvertinus atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį. Vaikams adekvačiai jį įvertinti sunkiau, tiesą sakant, net ne visi suaugusieji tai geba tinkamai padaryti.
Pasak V. Sadausko, norint išvengti nelaimingo atsitikimo tokioje situacijoje reikia mokytis tinkamo elgesio gatvėje ir pėstiesiems, ir vairuotojams.
„Kai iki perėjos likę 10 metrų, o leidžiamas greitis yra 50 km/h, ir staiga iššoka pėsčiasis, suprantama, kad vairuotojas tikrai nespės sustabdyti automobilio. Tokiu atveju policijai atlikus tyrimą sankcijos yra taikomos pėsčiajam. Esu girdėjęs, kad tokių atvejų yra buvę”, – sako V. Sadauskas.
Beje, pėsčiųjų padarytų pažeidimų skaičius didėja. 2005 m. jų nustatyta 3 956, o 2006 m. – jau 4 185.
Nesustoja prieš perėjas
Atnaujintose Kelių eismo taisyklėse teigiama, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis kitas vairuotojas taip pat privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Pas mus, deja, labai dažnai šio KET reikalavimo vairuotojai nesilaiko – nematydami per kitoje juostoje pristojusį automobilį perėja einančio pėsčiojo, nesustoja, ir įvykis kartais baigiasi tragedija.
Pernai už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kaip to reikalauja KET, nubausti 5 666 vairuotojai.