Miesto valdžia suka galvą, iš kur gauti pinigų bendrovės „Klaipėdos vanduo” specialistų parengtiems projektams įgyvendinti.
Noras išsiaiškinti šių visam miestui svarbių projektų finansavimo galimybes ir buvo mero Rimanto Taraškevičiaus vizito į Aplinkos ministeriją priežastis.
Ypač didelį nerimą miesto vadovams kelia padėtis 1-ojoje vandenvietėje. Atlikus jos tiekiamo vandens kokybės tyrimus, nustatyta, kad dėl per didelio fluoro ir amonio kiekio jis nevisiškai atitinka Europos Sąjungos (ES) keliamus reikalavimus. Norint išspręsti šią problemą būtina įdiegti fluoridų ir amonio šalinimo technologiją.
Pasak R. Taraškevičiaus, šiuo metu jau pradėti projektavimo darbai, finansuojami ES Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšomis. Kiek reikės lėšų minėtajai technologijai įdiegti, turėtų paaiškėti metų viduryje. Preliminariais apskaičiavimais, projektui įgyvendinti prireiks apie 24 mln. litų.
Kaip dar vieną itin opią problemą miesto vadovas įvardijo tai, kad uostamiesčiui jau kuris laikas visiškai neskiriama lėšų infrastruktūros, t. y. vandentiekio ir nuotekų tinklų greta Klaipėdos sparčiai augančiuose naujuose gyvenamuosiuose rajonuose plėtrai.
„Prieš metus mums buvo aiškiai pasakyta: gerbiami klaipėdiečiai, nesibaiminkite, nesinervinkite, o ramiai ruoškite techninius projektus. Kadangi mieste vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas pavesti AB „Klaipėdos vanduo”, bendrovės vadovybė, įvertinusi miesto vystymosi tendencijas, atrinko šešis, jos manymu, pačius svarbiausius tinklų plėtros projektus.
Juos įgyvendinus turėtų iš esmės pasikeisti padėtis Tauralaukyje, Melnragėje, Smeltės kvartale, Paupio gyvenvietėje, taip pat perspektyvinėje miesto plėtros teritorijoje į šiaurę nuo Vilniaus plento, kur ketinama tiesti magistralinius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus”, – pasakojo R. Taraškevičius.
Įgyvendinus šiuos projektus, būtų nutiesta apie 28 kilometrus vandentiekio, maždaug 26 kilometrai nuotekų tinklų, pastatytos dvi siurblinės. Projektus užbaigus, centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis galėtų naudotis apie 5 130 gyvenamųjų namų. Šiuo metu visi šeši techniniai projektai jau yra parengti. Tai „Klaipėdos vandeniui” kainavo per milijoną litų. Preliminari šių projektų vertė – apie 44 mln. litų.
Pasak R. Taraškevičiaus, dėl 1-osios vandenvietės rekonstrukcijos susitarti pavyko, tačiau infrastruktūros plėtros projektų likimas kol kas nėra aiškus. „Kai kuriuos iš jų gal ir būtų galima atidėti, tačiau net ir minimaliai tinklų plėtrai reikėtų ne mažiau 25-28 mln. litų”, – sakė jis.
Miesto vadovo teigimu, Aplinkos ministerijai adresuotame rašte siūlomi du šios problemos sprendimo būdai: projektus kaip papildomus įtraukti į šiuo metu jau pradėto įgyvendinti vadinamojo Nemuno žemupio baseino investicijų plano antrąjį etapą arba suteikti galimybę pateikti paraišką Europos Komisijai dėl šių darbų finansavimo iš ES Sanglaudos fondo.
Miesto planuose – keleivinis terminalas
Susisiekimo ministerijoje buvo aptarta galimybė greta naujosios perkėlos statyti keleivinių laivų terminalą. „Apie tokio terminalo būtinybę kalbama jau labai seniai, o pastaruoju metu šie mūsų ketinamai pamažu įgauna realius kontūrus”, – sakė meras.
Labai norėtume, teigė jis, kad šis terminalas būtų pastatytas iki 2009-ųjų gegužės. Žinia, tais metais bus švenčiamas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis.
„Taryba patvirtino teritorijos, kurioje jis bus statomas, detalųjį planą, numatė kai kuriuos sprendinius, turinčius palengvinti išvažiavimą iš jo. Vienas iš jų – požeminis tunelis po Minijos gatve. Tačiau esama ir kitų problemų”, – sakė R. Taraškevičius.
Viena iš jų – būtina rekonstruoti Baltijos prospektą. „Susisiekimo ministerijoje kaip tik ir siekiau įrodyti, kad pastarieji darbai nėra vien Klaipėdos rūpestis, juo labiau kad tiek Vyriausybės programoje, tiek Gedimino technikos universiteto specialistų parengtoje studijoje Baltijos prospektas įvardijamas ne kaip paprasta miesto gatvė, o europinio ir svarbiausio šalyje vadinamojo IXB transporto koridoriaus jungtis su jūrų uostu, – pasakojo miesto vadovas.
– Be to, būtina rekonstruoti dvi itin problemiškas sankryžas. Sutarėme, kad šiems klausimams spręsti bus sudaryta speciali darbo grupė. Į ją ketinama įtraukti Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, mūsų Savivaldybės specialistus, kurie ir turės parengti Baltijos prospekto rekonstrukcijos programą.
Tuo, kad terminalas bus pastatytas numatytu laiku, aš beveik neabejoju, o su Baltijos prospekto rekonstrukcija susijusias problemas būtų galima spręsti etapais, tačiau pradėti reikėtų nuo sankryžų pertvarkos.”
Susisiekimo ministerijoje, sakė R. Taraškevičius, kalbėta ir apie universiteto miestelį kertančios gatvės statybą – jai užbaigti trūksta apie 3 mln. litų, taip pat apie papildomą šiaurinio išvažiavimo iš jūrų uosto kelio tiesimo darbų finansavimą.