Egzotiško anyžių skonio, tirštas ir stiprus, atkeliavęs iš Italijos intriguojantis vakarėlių gėrimas, kuriam būtinas ritualas, – toks yra „Sambuca” likeris, pamažu besiskinantis kelią ir mūsų rinkoje.
Anyžių skonio
„Sambuca stock” – kaip ir kietiems šios rūšies likeriams, savitą skonį suteikia egzotiškas žvaigždinio anyžiaus prieskonis ir net 40 laipsnių stiprumas.
„Molinari Sambuca extra” – vėlgi saldus, stiprus likeris, kurio pagrindą sudaro distiliatas, garų distiliacijos būdu gautas iš žvaigždinių anyžių sėklų, suteikiančių gėrimui stiprų anyžių aromatą. Į šį gėrimą įdėtas cukraus koncentratas ir kiti natūralūs aromatai, kurie yra „Molinari” paslaptis. Šie paslaptingi ingredientai „Molinari Sambuca” padaro unikalią anyžiaus pagrindu pagamintų likerių rinkoje. Ji pagaminta iš alkoholio, cukraus ir aukštos kokybės esencijų, naudojant specialius techninius metodus ir ingredientus pagal proporcijas ir procedūras, naudojamas pusę amžiaus ir, kaip teigia gamintojai, garantuojančias pačią geriausią kokybę bei išskirtinumą.
„Sambuca Lazzaroni” – taip pat itališkas anyžių likeris, pagamintas iš paprastųjų ir tikrųjų anyžių, kitų kvapniųjų augalų distiliato, cukraus, alkoholio, karamelės. Šis saldus, stiprus likeris, turintis intensyvų anyžių kvapą, iki šiol gaminamas pagal seną receptą, pavadintą „Anisette”, kuris dar praėjusiame amžiuje buvo įtrauktas į „Paolo Lazzaroni & Figli” katalogą.
Šie itališki likeriai, atvežti į Lietuvą, kainuoja nuo 40 iki 60 litų už butelį. Nepigu, bet tie, kurie ragavo, pasakoja, kad išbandyti verta. Ne tik dėl ypatingo skonio, kvapo, bet ir šio gėrimo ritualo.
Gėrimas – ritualas
„Sambuka” likeris puikiai tinka po valgio, geriamas grynas, pašildytas arba su ledukais. Taip pat naudojamas kavai paskaninti arba kaip kokteilių ingridientas.
„Nuobodusis” jo vartojimo būdas siūlo šį likerį patiekti taurėje gryną arba su ledukais.
Populiariausias patiekimo būdas – tradicinis „con la mosca”, t.y. grynas su plaukiojančiomis trimis kavos pupelėmis.
Kitas dabar labai madingas būdas vadinamas „uždegančiu”: įdėti į likerį tris skrudintas kavos pupeles, uždegti, po kiek laiko užgesinus išgerti šiltą.
„Sambuca” yra tirštas likeris, ir jo gėrimas yra ištisas ritualas. Pagrindinis principas, kad „Sambuca” pateikiama deganti tiesiogine to žodžio prasme: į stikliuką įmetamos trys kavos pupelės (viena – sveikatai, antra – turtui, trečia – laimei), ant jų užpilama 50 g „Sambuca” ir jos paviršius padegamas. Geriantysis po kelių sekundžių stikliuką pirmiau uždengia delnu, pakrato ir taip užgesina liepsną. Atitraukęs delną išgeria, o kavos pupeles sukramto.
Dar yra keli niuansai. Vieni vien geria neskubėdami, kiti mėgaujasi kvapu. Daug sudėtingesnis variantas – kai „Sambuca” ant kavos pupelių pilama į konjakinę taurę ir jai degant taurė yra sukama. Tuomet kvapas lieka labiau koncentruotas. O įdomiausia, kad degdama „Sambuca” tik sušyla, bet neįkaista, o ir jos skonis stipriai pasikeičia.
Taurėje uždekite
Dar pora „Sambukos” paruošimo variantų tikriems gurmanams.
Į vyno taurę įpilkite 50 g likerio, pasukiokite jį taurėje, kad šonai sušlaptų, ir uždekite. Tada degančią supilkite į konjakinę taurę ir ją ta pačia vyno taure uždenkite, kad ugnis užgestų. Dar karštą vyno taurę greitai apverskite ant servetėlės, kad karštis ir kvapas išsilaikytų joje. Tuoj pat išgerkite šiltą „Sambuca” likerį, čiupkite šiaudelį ir, pakišę jį po apversta vyno taure, įtraukite kvapą kuo giliau į plaučius. Kas išbandė šį būdą, pasakojo, kad galiausiai efektas – superinis.
Arba vadinamoji „rusiška ruletė”: po šlakelį „Kahlua” (kavos likeris) ir degtinės įpilkite į taurę ir ją uždenkite apelsino griežinėliu. Į kitą taurę įpilkite „Sambuca” likerio ir uždekite. Degantį likerį užpilkite ant apelsino, kad likeris nutekėtų per jį į taurę, bet neleiskite ilgai jam degti, užgesinkite. Vienu ypu išgerkite ir apelsinu pasmaguriaukite.
Tai tokia ji, egzotiškoji „Sambuca” iš Viduržemio jūros pakrantės.