Medicinos versle – slapta pelno gysla

Nesąžiningus gydytojus pasitelkusios privačios klinikos klesti nemokamai naudodamos valstybinių ligoninių įrangą ir išteklius

Sumoki privačiai klinikai, o paslaugas suteikia valstybinė ligoninė. Tokį verslo modelį ėmė taikyti kai kurios privačios medicinos įstaigos.

„Kauno dienos“ žurnalistinis eksperimentas atskleidžia itin primityvią pinigų už nesuteiktas medicinos paslaugas pasisavinimo schemą.

Privačioje klinikoje pacientas sumoka už tyrimus, tačiau išsitirti nukreipiamas į valstybinę ligoninę. Tiesa, prieš tai privačių klinikų atstovams neoficialiai dėl vizito susitarus su ten dirbančia medike, kuriai pasiūlomas tiesioginis atlygis.

Ligoninių vadovai ir Valstybinės ligonių kasos tarnautojai pripažįsta, kad tokie piktnaudžiavimo atvejai įgauna vis didesnius mastus, tačiau negali pateikti konkrečių siūlymų, kaip efektyviai kontroliuoti ir bausti nesąžiningus medikus.

Sudaromos išskirtinės sąlygos

Jokių eilių, aukštos kvalifikacijos gydytojų konsultacijos, išskirtinis rūpestis pacientu, moderni įranga – dažnai tai ligonius verčia rinktis privačias gydymo įstaigas. Tačiau jose ne visada suteikiama tai, kas žadama.

„Kauno dienos“ žurnalistinis eksperimentas patvirtino neoficialias medikų ir ligonių kalbas, kad privačių gydymo įstaigų pacientams ištirpsta eilės valstybinėse ligoninėse, kad komercinėse klinikose dirbantys medikai savo pacientus mielai tiria, teikia konsultacijas ar net operuoja pagrindiniame savo darbe – dažniausiai valstybinėje ligoninėje.

Siekėme patikrinti, ar pagrįsti pacientų nusiskundimai, kad tokį veiklos modelį puikiai įvaldęs Medicinos tyrimų centras. Be kitų tyrimų, šioje gydymo įstaigoje atliekama ir pilvo organų (kepenų, kasos, blužnies, inkstų, šlapimo pūslės, limfmazgių) echoskopija.

„Laba diena. Pastaruoju metu skundžiuosi pilvo skausmais. Kartais paskauda vienoje, kartais – kitoje vietoje“, – aiškinau registratūros telefonu atsiliepusiai moteriai. „Skrandžio tyrimo negalėsime atlikti, visą dieną privalote nieko nevalgyti, – paaiškino registratūros darbuotoja. – Tačiau siūlyčiau išsitirti echoskopu, pasikonsultuoti su specialistu.“

Į Medicinos tyrimų centrą turėjau atvykti prieš keturioliktą valandą, tačiau paskambinęs telefonu paaiškinau, kad vėluosiu, nes darbe turiu atlikti tam tikras užduotis. Sąmoningai nusprendžiau atvykti vėliau, norėdamas išsiaiškinti, ar pagrįstos ligonių kalbos, kad pacientai į valstybines gydymo įstaigas siunčiami, kai privačioje klinikoje baigiasi specialistų darbo valandos.

Išeitis – tyrimas ligoninėje

„Prisėskite“, – maloniai pasiūlė Medicinos tyrimų centro registratūros darbuotoja. Priimamajame laukė vos dvi pacientės, senyvo amžiaus moterys. Viena jų pasiteiravo apie centre teikiamas nuolaidas, kita apmokėjo sąskaitą.

„Žinau, žinau, atvykote išsitirti echoskopu“, – kiek padvejojusi pasakė registratūros darbuotoja, leisdama suprasti, kad klinikoje svarbus kiekvienas klientas. Po to – formalios procedūros. Moteris paprašė asmens dokumento, užpildė ligonio kortelę. Pasiūlė apmokėti sąskaitą – devyniasdešimt litų. Pateikiau reklaminį nuolaidų kuponą, todėl pritaikė 15 procentų nuolaidą.

„Eikite paskui mane, – atsistojusi paragino. – Echoskopijos kabinetas – pirmajame aukšte.“ Nusileidome laiptais. Ortopedijos technikos įmonės pastato pirmajame aukšte buvo daug pacientų, tačiau už stiklinių kabineto durų nedegė šviesa. „Ko gero, gydytoja nesulaukė, išėjo namo. Siųsime kitur“, – išeitį iš susidariusios situacijos puikiai žinojo registratūros darbuotoja.

Grįžome į priimamąjį, moteris atsivertė sąsiuvinį ir pažvelgė į praeinančią kolegę: „Nežinai, ar šiandien dirba gydytoja Audra Radavičienė? Mūsų echoskopuotojos išėjo namo, teks jus siųsti į Raudonojo Kryžiaus ligoninę“, – paaiškino registratūros darbuotoja.

Po akimirkos ji pakėlė telefono ragelį ir suderino būsimo vizito detales. „Ačiū. Pinigus, kaip visada, mes jums paskaičiuosime“, – atsisveikindama pridūrė darbuotoja. Vėliau nubraižė planą, kur įsikūrusi Raudonojo kryžiaus klinikinė ligoninė, paaiškino, kuriame aukšte yra Radiologijos skyrius.

„Manau, kad paciento siuntimo į valstybines ligonines praktika yra ydinga, negaliu tam pritarti“, – kelis kartus pakartojau. Registratūros darbuotoja atrodė supykusi: „Kitiems gerai, o jums blogai.“ Prieš atsisveikinant, ji padovanojo maisto papildų, esą tai kompensacija už sukeltus nepatogumus.

Pacientų eilė – ne kliūtis

Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje Radiologijos skyrius įsikūręs antrajame aukšte. Čia atliekami tyrimai echoskopu. Pačiame koridoriaus gale laukė pacientai, kai kurie jų – su mažais vaikais. „Tokia ilga eilė?“ – nustebau. „Kartais būna ir daugiau pacientų“, – paaiškino ligoniai ir pridūrė laukiantys gydytojos konsultacijos.

Tačiau gydytoja laukė ne jų, o manęs. Tai paaiškėjo iš karto po to, kai apėjęs eilę (taip buvo nurodyta Medicinos tyrimų centre) įsmukau į kabinetą. „Gydytoja Radavičienė? – pasiteiravau. – Atvykau iš Medicinos tyrimų centro.“ Šie žodžiai nuskambėjo tarsi burtažodis – medikė nusišypsojo, pasiūlė prisėsti, vėliau paragino atsigulti ant specialaus gulto.

„Kartais paskauda dešinį, kartais kairį šoną. Kamuoja įvairūs pilvo skausmai“, – aiškinau gydytojai, kai ji tepė pilvą specialia želė. Po akimirkos monitoriuje medikė apžiūrinėjo mano vidaus organus. „Ar kas nors blogai?“ – vis teiravausi.

„Būkite optimistas, kol kas nieko blogo nematau. Gal atvykote iš užsienio? Paprastai emigrantai skundžiasi pilvo skausmais, daugelis jų nepratę prie nesveiko maisto, – kalbėjo medikė. – O gal esate labai jautrus? Kartais paskauda ir praeina?“ Vėliau paragino pasisukti ant vieno, ant kito šono, galiausiai atsigulti ant pilvo.

„Nusivalykite želė, galite apsirengti“, – pasiūlė medikė ir į kitą kabinetą nuėjo surašyti tyrimo rezultatų. Įteikdama išvadas paragino išsitirti ir vėliau, tiesa, jei skausmai nepraeis.

Bendravome keliasdešimt minučių, tačiau medikė nesiteisino, kodėl mane priėmė valstybinėje ligoninėje, nors už tyrimą sumokėjau privačioje, kodėl buvau priimtas išskirtinėmis sąlygomis – už savęs palikdamas laukusius ligonius.

Lojalumo deklaracija neveiksminga

Gal tai įprasta Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės praktika? Gydymo įstaigos direktorius Skirmantas Juozas Paukštys pripažino, kad kontroliuoti kiekvieną gydytoją – pernelyg sunki užduotis. „To nepavyksta išvengti“, – pripažino direktorius. Tačiau kol kas nebuvo užfiksuotas nė vienas tokio pobūdžio piktnaudžiavimo atvejis.

„Skaičiuojame lėšas, todėl bandome užkirsti kelią tokiems dalykams, – sakė S.J.Paukštys. – Neatmesčiau, kad gydytojai gali būti skatinami taip elgtis. Prieš kurį laiką medikams pasiūlėme pasirašyti lojalumo deklaraciją. Medikai įsipareigojo privačių klientų nepriiminėti ligoninėje.“ Vadinamojo lojalumo deklaracijoje nenumatytos nuobaudos jos nepaisantiems medikams. „Radavičienės elgesį būtų galima vertinti kaip darbo drausmės pažeidimą“, – mano S.J.Paukštys.

Šioje ligoninėje pastaruoju metu pastebimos ir atvirkštinės tendencijos. Direktorius pastebi, kad kai kurie ir privačioje, ir valstybinėje ligoninėje dirbantys medikai pacientams išsitirti siūlo komercinėje klinikoje.

Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė su kai kuriomis privačiomis gydymo įstaigomis yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis, tačiau Medicinos tyrimų centro tarp jų nėra.

Kaltę verčia darbuotojams

Medicinos tyrimų centro direktorė Žaneta Laureckienė iš pradžių kategoriškai paneigė, kad jos vadovaujamos klinikos pacientų tyrimams naudojami valstybės gydymo įstaigų ištekliai ir įranga.

„Tokių dalykų nežinome ir netaikome. Niekada nebuvo jokių panašių precedentų, – aiškino direktorė. – Labai gerai valdau situaciją, galiu užtikrinti, kad savo ligonių niekur nesiunčiame.“

Išgirdusi konkrečius faktus direktorė neatrodė tokia užtikrinta. „Pirmą kartą girdžiu tokius dalykus, – paaiškino Ž.Laureckienė. – Jei tai vyktų, nežinau, ką ir komentuoti. Viršūnė.“

Vienas Medicinos tyrimo centro savininkų Valdemaras Pakalniškis aiškino, kad tokia praktika – asmeninė darbuotojų iniciatyva. „Matyt, blogai parinkau personalą“, – pripažino jis.

Odontologus vilioja „Žalgirio“ klinika

Teigiama, kad ir kitose šalies privačiose gydymo įstaigose nevengiama tokio veiklos modelio. Pacientai užsimena, kad ir kituose miestuose įsikūrusių klinikų savininkai dažnai painiojasi tarp darbo valstybinėje ir privačioje gydymo įstaigoje.

Visi geriausi sostinės odontologai dirba Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinikoje – kai kurie jų ketvirčiu etato. Teigiama, kad daugelis odontologų turi savo privačias klinikas, o valstybinėje gydymo įstaigoje priima sudėtingiausius savo pacientus, kurių gydymą finansuoja valstybė. Jie esą taip pat „savus“ ligonius gydo be eilės. Vienintelė sąlyga – tokie pacientai turi būti privačios klinikos klientai.

„Žalgirio“ klinikos vyriausioji gydytoja Alina Pūrienė nurodo kelis būdus, kaip už mažą atlyginimą pavyksta prisivilioti geriausius šalies odontologus. „Kai žmogus turi duonos, jis pradeda siekti kitų aukštumų. Manau, kad pas mus dirba žmonės, kurie ne tik nori į burną įkišti pirštus, bet ir siekia dirbti su sunkiausiais, įdomiausiais ligoniais. Be to, mūsų klinika – universitetinė, todėl odontologai turi galimybę dėstyti studentams, dalyvauti konferencijose“, – sakė ji.

Direktorė neneigia, kad daugelis specialistų užsiima ir privačia praktika. Pati direktorė su vyru taip pat turi nuosavą odontologijos kliniką. „Pačių sunkiausių ligonių gydymas apmokamas iš privalomo sveikatos draudimo fondo. Kitaip ir negali būti“, – pripažįsta A.Pūrienė.

Ji neneigia, kad kai kurie klinikoje dirbantys gydytojai į valstybinę kliniką atsiveda sunkiausius savo pacientus. „Negaliu neigti, kad gydytojas kartais savo pacientą iš privačios klinikos priima be eilės“, – sakė „Žalgirio“ klinikos vadovė.

Kontrolė neefektyvi

Valstybinės ligonių kasos Metodinio vadovavimo paslaugų, ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjas Viačeslavas Zaksas sako, kad ligoninių administracija turi kontroliuoti, kaip naudojami gydymo įstaigų ištekliai ir įranga. „Tai vidinė įstaigos problema. Mes kontroliuojame tik tas paslaugas, už kurias mokame“, – aiškino Valstybinės ligonių kasos skyriaus vedėjas.

Anot jo, visa atsakomybė tenka ligoninių vadovams, o jų veiklą prižiūri gydymo įstaigų steigėjos – savivaldybės ar ministerija. Tačiau ministerijos atstovai patikino, kad tai valstybinės ligonių kasos kompetencija.

Nacionalinės sveikatos sistemos narėmis yra ir valstybinės, ir privačios klinikos. „Jei gydymo įstaiga neturi sąlyčio su nacionaline sveikatos sistema, negali pacientų siųsti į valstybinę ligoninę ir tikėtis, kad už suteiktas paslaugas bus mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – sakė V.Zaksas. Anot jo, ir šioje srityje pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų.

Praėjusiais metais buvo priimtas sprendimas suvienodinti visų gydymo įstaigų konkurencijos sąlygas – ne tik valstybinių, bet ir privačių klinikų pacientams kompensuoti bazinę paslaugų kainą. Sutartis su gydymo įstaigomis ligonių kasos pradės pasirašinėti sausį. Manoma, kad tuomet privačios gydymo įstaigos pačios stengsis suteikti paslaugas, ypač priskiriamas pelningųjų kategorijai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.