Pažadas nustebinti – jau netrukus

Šiais metais valstybinę Kultūros ministerijos debiuto premiją pelnęs aktorius ir šokėjas Gytis Ivanauskas ruošiasi pristatyti trečią savo teatro premjerą – vienos dalies spektaklį be teksto „Aš tave labai myliu”

Vaidinti šiame spektaklyje Gytis Ivanauskas pakvietė visą būrį talentingų ir gerai žinomų aktorių bei šokėjų trupę – Rasą Samuolytę, Viktoriją Kuodytę, Editą Užaitę, Eimutį Kvoščiauską, Brigitą Urbietytę, Evaldą Taujanskį ir Juditą Zareckaitę. Idėjos autorius Ivanauskas prie šio projekto prisidėjo ne tik kurdamas spektaklio choreografiją, scenografiją, bet ir pats jame vaidindamas.

Premjera Vilniuje numatyta sausio 16 ir 18 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Mažojoje salėje), o Kaune – vasario 3-iąją Girstučio kultūros centre. Vėliau spektaklis bus rodomas ir kituose Lietuvos miestuose bei pristatomas užsienio žiūrovams.

Pagrindinė jo idėja glaudžiai susijusi su vaikystės tematika, todėl ir toks pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. „Aš tave labai myliu” – taip nuoširdžiai sakant šiuos, atrodytų, kiek primityvius žodžius įsivaizduoju būtent vaiką”, – teigia Ivanauskas. Spektaklyje autorius ne tik derina meninių raiškos formų įvairovę, bet ir pateikia ją gvildendamas kontraversiškame kontekste: aktoriai ir šokėjai, suaugę žmonės, vaizduos vaiko elgesį, kuris bus supintas su suaugusiojo elgesio bruožais. Spektaklio struktūra – tarsi vaikiškų nuotaikų blyksniai, emocijų proveržiai, kuriuos žiūrovas galės stebėti pro rakto skylutę. Tai – mažos vaikystės prisiminimų istorijos, kurios viena su kita visiškai nesusijusios.

Projektą kūrėjai pavadino „spektakliu be teksto”, nes visi ieškojo naujos formos – šokti nešokant, žaisti garsu nekalbant, pabūti vaiku juo nebūnant.

Scenografija – tarybinės laiptinės ar valgyklos siena, kurią sušiuolaikinus atsiranda aliuzija į biurą. Griežtus ir gana rafinuotus kostiumus kūrusi Justė Maldžiūnaitė siekė sutelkti visus veikėjus į „vieną pilką masę” kaip tik dėl to, kad išryškėtų kiekviena atskira istorija, emocijos stiprumas ir grožis.

Projekte vaizduojamas šiuolaikinis suaugęs, bet visuomenės kankinamas žmogus, kuris paguodos ir džiaugsmo ieško grįždamas į vaikystę, į tai, kas tikra, atvira ir nesuvaidinta. Pasitelkiant lakoniškas, tačiau netradicines ir įtaigias vaizdines priemones, pripildant spektaklį veiksmo dinamikos, suaugusio žmogaus vaizdavimas projektuojamas vaikiškų vaidmenų kontekste. Supinant aktorių, aktorių-šokėjų raiškos galimybes meniškai įkūnijama teatro, muzikos ir šokio bei judesio sintezė.

Spektaklyje „Aš tave labai myliu” laužomos nusistovėjusios scenos meno tradicijos, kūrinio idėja išsakoma netradiciškai ir originaliai. Ivanauskas tikisi, jog tai tikrai maloniai nustebins žiūrovus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.