Uostamiesčio centre gyvenantys klaipėdiečiai jau galėtų susimąstyti, kur slėps savo turtą, jei Danė išsilies iš krantų, nes vandeniui apsėmus namus gyventojai kažin ar sulauktų skubios pagalbos.
Hidrometeorologų duomenimis, potvynis pamažu artėja į miestą, tačiau Klaipėdos apskrities Civilinės saugos departamentas (CSD), kuris privalo informuoti gyventojus apie galimas grėsmes ir imtis skubių priemonių išvengiant galimų nuostolių, pavojaus varpais nesiruošia skambinti. Paaiškinimas paprastas – esą apie kritinę situaciją mieste jų neinformavo Hidrometeorologijos tarnyba.
Paklausus, kodėl departamentas nesiima iniciatyvos ir nesidomi, ką rodo Danės vandens lygio matuokliai, šios institucijos vadovas Sigitas Kučinskas atsakė, jog „nesinori būti įkyriems”.
„Ačiū, kad jūs mus informavot, domėsiuos, tikslinsiu informaciją, žiūrėsim, kaip čia yra. Matot, nesinori valdišku telefonu visiems skambinėti ir klausinėti, nes tiesiog eikvosiu mokesčių mokėtojų pinigus. Apie audrą, kurį Klaipėdą užklups naktį, prognozes turim, bet apie pakilusį vandenį Danėje išgirdome tik iš jūsų”, – vakar dienraščiui dėkojo S. Kučinskas.
Vanduo tebekyla
Remiantis nustatyta Danės vandens lygio norma, iki to, kad vanduo pradėtų skalauti Klaipėdos gatves, trūksta tik 10 centimetrų.
Jūrinių tyrimų centro (JTC) Hidrologijos skyriaus duomenimis, vakar dieną matuokliai, įrengti Jachtų uostelyje, užfiksavo staigų vandens lygio kilimą. Matuokliai rodė 80-90 cm Danės vandens pakilimą nuo vadinamojo Baltijos sistemos nulio. Kritine riba laikoma, kuomet vanduo šioje skalėje pakyla metrą.
Atsakingo už vandens matavimą Danėje JTC Hidrologijos skyriaus vedėjas Ovidijus Stulpinas tikino, kad turimi duomenys ir prognozė, jog naktį iš šeštadienio į sekmadienį vėjas kils iki 27 m/s, nerimą kelia ir jam.
„Mes atsakingi tik už matavimus, kuriuos perduodam Hidrometeorologijos tarnybai, skelbti ypatingos situacijos neturime teisės. Hidrometeorologai turėtų informaciją perduoti Civilinės saugos departamentui, o gal šie patys turėtų domėtis ir, esant reikalui, imtis priemonių”, – svarstė O. Stulpinas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovas Lionginas Pakštys teigė, jog potvynio grėsmė reali. Tarnybos duomenimis, Klaipėdą lietūs merkia lygiai dvi savaites, tad jei lis dar tiek pat, iš pajūrio nepasitrauks ciklonai, o užtvankos bus perpildytos, gali pasikartoti 2005 metų nelaimė, kai Kretingoje griuvus užtvankai Klaipėdos pakraščiai ir centras paskendo vandenyje.
Vandens lygis grėsmingai kyla ne tik Klaipėdoje. Danės-Akmenos upėje, ties Kretinga, šiomis dienomis vanduo pakilo apie 2 metrus. Iki kritinės ribos trūksta tik 30 cm, tad ir dalį Kretingos gali apsemti vanduo, dienraščiui teigė Šilutės hidrometeorologinės stoties viršininkas Igoris Osadčij.
Pavojaus neįžvelgia
Tai, kad artimiausiomis dienomis klaipėdiečiams gali tekti evakuoti daiktus iš rūsių ir į darbą kulniuoti apsiavus aulinius batus, apskrities CSD vadovas nevadina didele bėda.
„Ypatingą padėtį skelbiam tuomet, kada Danės vandens lygis nuo Baltijos sistemos nulio pakilęs 1,5 metro. Tada miestas jau tikrai skęsta. Gali būti, kad po nakties iš šeštadienio į sekmadienį pakils kanalizacijos vanduo Teatro aikštėje, tai tada rūsius žmonėms apsems, gali kilti problemų dėl susisiekimo, bet tai nėra tokia jau didelė tragedija,” – ramiai apie galimą nelaimę kalbėjo S. Kučinskas.
Tuoj po pokalbio su „Vakarų ekspresu” CSD atstovai apie nerimą keliantį Danės vandens lygį informavo Ekstremalių situacijų valdymo centrą.
Anot šiam centrui vadovaujančią Savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę laikinai pavaduojančio Valerijaus Kuznecovo, CSD direktorius žadėjo surinkti duomenis ir pateikti juos centrui.
Pasikeitė valdžia, bet ne darbas
Klaipėdos apskrities CSD neatsakingas požiūris į darbą stebina jau ne vienerius metus. Miestas skendo ne kartą, tačiau departamento specialistų pagalba ar informacija gyventojams visuomet vėluodavo.
Pavyzdžiui, 2005 metų vasarą departamentas taip pat nesugebėjo iš anksto perspėti žmonių apie gresiančią nelaimę.
Per kelias audringas rugpjūčio dienas, Kretingoje griuvus užtvankai, visos žemos vietos apie Klaipėdą skendo vandenyje. Neperspėti apie potvynį gyventojai patyrė ne tik milžiniškų finansinių nuostolių, bet nukentėjo ir moraliai, nes buvo priversti evakuotis.
Po to, kai daugelis žmonių buvo priversti palikti apsemtus savo namus, tuomet CSD vadovu dirbęs Alfredas Skirutis nenorėjo sutikti, kad dirbo aplaidžiai. „Buvo informuojama, kad lis smarkus lietus. Ką sauga gali padaryti? Juk lietaus nesustabdys”, – tada tikino jis.