Lietuvos banko užsienio atsargas prižiūrintys ekspertai kasdien investuoja šimtus milijonų eurų
Stabilumo bastionu laikomas Lietuvos bankas (LB) greičiausiai niekada nepaklius į pelningiausių šalies bendrovių „topus”, visgi čia vykstančios operacijos su pinigais pašaliečio širdį verčia plakti gerokai dažniau, o vaizduotę įkaitina iki lydymosi temperatūros. Tarkim, banko grynųjų pinigų ūkį prižiūrintys specialistai kasdien patikrina maždaug 200 tūkst. banknotų, iš kurių iki 30 proc. po automatizuoto vertinimo procedūrų būna sunaikinami. Pavyzdžiui, į tikrinimo mašiną įdėjus tūkstantį 200 litų nominalo banknotų, po keleto minučių operatorius gauna ataskaitą – 811 banknotų „geri”, 188 – „sunaikinti”, o vienas – atmestas.
Tačiau visa yra niekai, palyginti su LB brokerių, besirūpinančių užsienio atsargomis, triukais. Kasdien jų atliekamų transakcijų vertė siekia šimtus milijonų eurų, nors sprendimus priimti privalu akimirksniu. Apie darbo su labai dideliais pinigais specifiką kalbamės su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju Dariumi Petrausku.
– Ilgą laiką buvote pagrindinis LB „pinigų kalvis” – vadovavote Rinkos operacijų departamentui ir rūpinotės užsienio atsargų investavimu. Kuo ypatingas šis darbas?
– Karjerą Lietuvos banke pradėjau nuo vienos žemiausių pakopų – dirbau Tarptautinio departamento Užsienio valiutos investavimo skyriaus ekonomistu, vėliau – Rinkos operacijų departamente ir keletą metų iš tiesų kasdien dirbau su gana didelėmis sumomis, ieškodamas, kur ir kaip geriau investuoti laisvas užsienio atsargas. Šie procesai turi senas tradicijas ir yra labai griežtai reglamentuoti. Lietuvos banko tikslai ir funkcijos lemia, kad užsienio atsargos valdomos visų pirma vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais ir tik po to kreipiamas dėmesys į pelningumą. Mes dirbame su didelio patikimumo finansiniais instrumentais, kurių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra ypač maža. Emitentams, sandorio šalims arba finansinėms priemonėms taikomas svarbiausias finansinio patikimumo reikalavimas yra aukšti tarptautinių reitingo agentūrų suteikti skolinimo reitingai. Kadangi rizikos tikimybė čia yra daugiau teorinė, ilgainiui pripranti vienu telefono skambučiu susitarti dėl kelių šimtų milijonų vertės sandorio ir nejauti darąs kažką antgamtiškai sudėtingo. Tai tampa rutina.
Beje, visos procedūros, susijusios su užsienio atsargų investavimu, aprašytos LB interneto svetainėje, o šio darbo rezultatai analizuojami banko valdybos pirmininko ataskaitose. Atskleidžiamos informacijos yra iš tiesų daug, netgi lyginant su kitų šalių centriniais bankais.
– Ar nejaučiate diskomforto dėl to, kad Jūsų finansinė fantazija yra ribojama?
– Šios taisyklės nėra Dievo duotos – mes patys jas kūrėme ir mūsų valioje jas keisti. Visų pirma reikia turėti galvoje tai, kad užsienio atsargos reikalingos lito stabilumui užtikrinti. Mes veikiame fiksuoto valiutos kurso sąlygomis, todėl valiutinės intervencijos yra kasdienybė. Būtent todėl privalu turėti pakankamą kiekį likvidžių lėšų ir bet kuriuo metu iškeisti komercinių bankų pristatomus litus į eurus ar atvirkščiai.
Kita vertus, dalis užsienio atsargų yra sąlyginai stabilios ir jas galima investuoti šiek tiek laisviau. Todėl greta konservatyvių investavimo krypčių ir rizikos valdymo priemonių naudojame ir pakankamai modernius instrumentus – ateities sandorius, atpirkimo sandorius, trišalius sandorius ir pan. Mūsų tikslas, kad didžiosios LB investicijos viršytų vidutinę tarpbankinės palūkanų rinkos nerizikingų aktyvų grąžą. Trumpalaikės investicijos taip pat turi būti pelningesnės, tačiau tokios pat likvidžios ir saugios. Tai iš tiesų ambicingi ir gana sunkiai įgyvendinami uždaviniai. Juo labiau kad pastaraisiais metais teko veikti žemų palūkanų aplinkoje. Jei prieš trejetą ketvertą metų normalia laikyta 6-8 proc. grąža, tai dabar uždirbama 2-3 proc., o atskiruose rinkos segmentuose trumpalaikių investicijų grąža buvo neigiama.
Centriniai bankai iš tiesų priskiriami visiškai atskirai investuotojų klasei ir skiriasi nuo komercinių bankų, investicinių ar gyvybės draudimo fondų. Jų investavimo horizontai gerokai platesni ir tolimesni. Mes – savotiški finansų rinkos sprinteriai, neturintys laiko ilgiems apmąstymams ar ieškojimams. Paprastai iš keliasdešimties išanalizuotų investicinių koridorių per keletą minučių ar netgi sekundžių tenka rinktis vieną kurią poziciją ir gauti patvirtinimus, kad keleto dešimčių ar šimtų milijonų sandoris įmanomas.
– Kokią didžiausią transakciją esate palaiminęs?
– Įsimintiniausias įvykis – lito „perrišimas” nuo JAV dolerio prie euro. Tada per vieną dieną teko konvertuoti Lietuvos užsienio atsargas, likviduoti investicijas doleriais, konvertuoti pinigus ir investuoti gautas lėšas. Tuomet užsienio atsargos buvo gerokai mažesnės nei dabar, tačiau, kad ir kaip žiūrėsi, dirbti teko maždaug su vienu milijardu dolerių. Tai buvo rimtas iššūkis.
– Ar po tokių operacijų nedreba rankos?
– Tikrai ne. Mes ne teisėjai ir nepasirašinėjame mirties nuosprendžių. Nesusipratimai ar apsirikimai įmanomi ir mūsų darbe, tačiau egzistuojantis kontrolės bei „saugiklių” mechanizmas garantuoja, kad pasaulis dėl tokių klaidelių nesugriūtų.
Beje, visi telefoniniai pokalbiai, kurių metu dileriai sudaro sutartis dėl vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo, įrašinėjami.
– Kokią įtaką šiems dalykams turi asmeninės dilerių Lietuvoje ir kur nors Londone ar Frankfurte pažintys?
– Galimų sandorio šalių sąrašas yra pernelyg platus, kad būtų galima artimai pažinti visus žmones, su kuriais tenka bendrauti.
– Ar tiesa, kad Lietuvos bankas svarsto galimybes dalį jo dispozicijoje esančių lėšų investuoti į korporacijų vertybinius popierius?
– Mano asmenine nuomone, tai yra patraukli aktyvų klasė, siūlanti gerą grąžą ir pernelyg nesiskirianti nuo jau naudojamų kitų instrumentų.
– Galbūt centrinio banko investicijos yra papildomai apsaugotos nuo drastiškų kapitalo biržų indeksų svyravimų?
– Kaip jau minėjau, pelningumo kriterijus investuojant LB užsienio atsargas yra trečioje vietoje po likvidumo ir saugumo, todėl mes rizikuojame minimaliai. Tačiau jei tokius pačius vertybinius popierius renkasi ir koks nors konservatyvios investavimo krypties pensijų fondas, emitento akyse mes neturime jokių privilegijų.
– Lietuvoje įdiegus valiutų valdybos modelį LB iš esmės atsisakė didelės dalies centriniams bankams būdingų funkcijų. Tačiau šiemet LB pradėjo naudoti centriniams bankams būdingus instrumentus ir rinkai pateikė naujų „produktų” – buvo pradėtos skelbti finansinio stabilumo apžvalgos, makroekonominės prognozės ir pan. Kam to reikia?
– Ekonominė analizė ir rinkoje vykstančių procesų vertinimas yra būtinas. Lietuvos banke tai daro iš tiesų labai solidi ekspertų komanda, kurios rekomendacijos padeda apsispręsti priimant svarbiausius sprendimus. Net ir nevykdydami aktyvios pinigų politikos ir nereguliuodami palūkanų normos, mes turime daug darbo bendraudami su Europos centiniu banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Europos Komisija ir pan. Mums būtina adekvačiai vertinti esamą ekonominę situaciją, įžvelgti galimas ekonominės politikos alternatyvas, rizikos židinius ir t.t. Dėl šios priežasties LB suburta analitikų komanda ir jos intelektinis potencialas yra bene pats įspūdingiausias Lietuvoje. Tai nėra pagyros – tiesiog mes tokiems analitiniams darbams jaučiame paklausą ir turime galimybes išlaikyti pajėgų kolektyvą. Tikrai nemenkinu to, ką daro „SEB Vilniaus banko” ar „DnB NORD” banko ekspertai, tačiau tiek Gitanas Nausėda, tiek profesorius Rimantas Rudzkis dirba 3-4 žmonių komandoje, o mes turim beveik 30 ekspertų būrį.
Mes jau pasiuntėme tam tikrų signalų rinkai, sulaukėme palankių vertinimų, todėl ketiname šiais metais makroekonomikos apžvalgas pristatyti gerokai platesnei auditorijai.
– Į kokius makroekonomikos rodiklius pirmiausia kreipiate dėmesį Jūs pats, vartydamas kitų struktūrų ar ekspertų studijas?
– Dalykai, į kuriuos koncentruojamas dėmesys, nuolat kinta. Pastaraisiais metais svarbiausia buvo Mastrichto kriterijų dinamika ir dalykai, laukiantys euro zonoje. Deja, ši epopėja baigėsi nepalankiai mums, todėl dabar daugiausia dėmesio skiriu rinkos funkcionavimo analizei, galimoms ekonominės politikos alternatyvoms ir pan.
– Kai apibūdintumėte valdžios institucijose dirbančių politikų ir valdininkų reakciją į LB ekspertų teikiamas rekomendacijas?
– Galiu pasidžiaugti, kad tais momentais, kai reikia priimti iš tiesų lemiamus sprendimus pačiais svarbiausiais klausimais, priešingų nuostatų besilaikantys politikai sugeba mobilizuotis ir pakilti aukščiau ambicijų. Tarkim, būtent taip nutiko, kai rengiantis euro įvedimui reikėjo keisti keletą Konstitucijos straipsnių. Buvo daug pagundų paspekuliuoti rinkėjų simpatijomis ir įtampos, tačiau sveikas protas galiausiai šventė pergalę.
– Neseniai su kitų dviejų Baltijos šalių ir Švedijos centrinių bankų valdytojais pasirašėte keturių centrinių bankų susitarimą dėl veiksmų, jeigu komercinių bankų grupės, veikiančios tose šalyse, turėtų problemų. Ar galėtumėte detalizuoti, dėl ko būgštaujama ir kokie būtų tie veiksmai?
– Tiesą sakant, tai pakankamai formalus susitarimas, nes toks jau egzistuoja Skandinavijos šalyse. Tai tikrai nėra pratybos rengiantis kokiai nors krizei bankų sektoriuje. Šios srities ekspertai nuolat keičiasi informacija ir nemato jokių grėsmių.
– Jei neklystu, esate jauniausias Lietuvos banko valdybos narys per visą šios institucijos istoriją. Nepaisant to, kad būtent Jūs paprastai pavaduojate valdybos pirmininką, galima lažintis, kad gatvėje Jūsų niekas arba beveik niekas neatpažįsta. Kodėl pasirinkote tokią poziciją? Ar buvimas viešumoje yra kaip nors specialiai reglamentuojamas?
– Manau, kad svarbiausias vertinimo kriterijus yra kompetencija. Kadangi sritį, kurioje dirbu, iš tiesų išmanau pakankamai gerai, sąlyginai jaunas amžius netrukdo. Kita vertus, galimybė džiaugtis privačiu gyvenimu man yra kur kas didesnė vertybė nei prievolė sveikintis su daugybe iš matymo pažįstamų žmonių gatvėje. Svarbu, kad mane pažįsta banke dirbantys žmonės ir kad vertina už tai, ką esu padaręs.