Maskvos veiksmai sužlugdys A.Lukašenkos režimą ir jo puoselėtą „rinkos socializmą”
Sužlugęs pirmasis Rusijos ir Baltarusijos atstovų derybų raundas verčia Kremlių griebtis griežtų atsakomųjų priemonių, nurodo interneto svetainė „NEWS.Ru.Com”.
Rusijos laikraštis „Vedomosti” savo ruožtu rašo, kad artimiausiu metu bus parengtas paketas ekonominių veiksmų, įskaitant ir muito Baltarusijos prekėms įvedimą. Tai Maskva vadina teisėtu atsaku į Baltarusijos sumanymą įvesti muitą per jos teritoriją transportuojamai Rusijos naftai, dalį kurios baltarusiai mėgino pasisavinti.
Agentūra Reuters pranešė, kad susidariusią situaciją telefonu vakar aptarė Rusijos ir Baltarusijos prezidentai. Aleksandro Lukašenkos spaudos tarnyba informavo, kad „svarbiausiais klausimais pasiektas kompromisas”. Tuo tarpu Kremliaus komentarai buvo labai santūrūs.
Atrodo, kad Minskas jau traukiasi atgal. Baltarusija vakar paskubomis atšaukė muitą, kuris buvo taikytas per jos teritoriją transportuojamai rusiškai naftai. Kaip žurnalistams pranešė Baltarusijos ministras pirmininkas Sergejus Sidorskis, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į susitarimus, kurių pasiekė Rusijos ir Baltarusijos prezidentai telefoninio pokalbio metu.
Muitą už cukrų jau reikia mokėti
Ekonomikos ekspertai teigia, kad griežta Rusijos pozicija jau šiais metais pastūmės Baltarusijos „rinkos socializmą” prie visiško kracho ir A.Lukašenkos režimo žlugimo.
Šaltinis, dirbantis Rusijos vyriausybėje, „Vedomosti” korespondentui sakė, kad dar šią savaitę bus parengtas paketas ekonominių priemonių, įskaitant muito Baltarusijos prekėms įvedimą.
Nors paketas dar tik rengiamas, bet jau dabar už cukrų, įvežamą į Rusiją, reikia mokėti muitą. Artimiausiu metu teks mokėti muitą už mėsą ir jos produktus, pieną bei jo produktus, baldus, televizorius ir kitas prekes, kurių Baltarusija įveža už maždaug 6 milijardus dolerių per metus.
Šaltinis Rusijos vyriausybėje „Vedomosti” korespondentui pripažino, kad muitų sąjunga tarp Baltarusijos ir Rusijos iš esmės nustojo egzistavusi. „Su Lukašenka negalima susitarti gražiuoju, todėl teks tartis piktuoju”, – teigė šaltinis Rusijos prezidento administracijoje. Iš jo žodžių galima suprasti, kad Kremlius yra ne juokais įtūžęs ir pasiryžęs bet kokiems veiksmams, įskaitant ir A.Lukašenkos režimo nuvertimą.
Provokuoja krizę
Energetikos karas tarp Minsko ir Maskvos dar šiais metais gali sužlugdyti Baltarusijos „rinkos socializmą”, o galbūt ir patį A.Lukašenkos režimą. „NEWS.Ru.Com” kalbinti ekspertai kaip tik taip vertina pastaruosius įvykius.
Ekspertai mano, kad baigėsi lipdymas ekonominio modelio, kurį A.Lukašenka pavadino „rinkos socializmu”.
Diktatoriumi vadinamas prezidentas nuolat girdavosi, kad jo šalyje viešpatauja ekonominis stabilumas. Vietos valdininkai svečiams iš užsienio girdavosi pasakodami apie tikrą ekonominį stebuklą. Tačiau jau ir anksčiau daug kam buvo aišku, kad jokio stebuklo nėra – Baltarusijos ūkį dosniai ir visokiais būdais rėmė Rusija.
„Vadinamasis stabilumas yra stabilumas narkomano, nuolat gaunančio narkotikų beveik už dyką”, – situaciją „Vedomosti” korespondentui taip pakomentavo Baltarusijos analitinio centro „Strategija” vadovas Leonidas Zaika.
„Baltarusijos valdžia, gaudama pigią naftą ir dujas, jautėsi tvirtai ir neturėjo didelių rūpesčių; tie laikai, atrodo, negrįžtamai praėjo”, – sakė buvęs parlamento pirmininkas Stanislavas Šuškevičius.
Pirmieji rezultatai – po pusmečio
L.Zaikos nuomone, netrukus smuks Baltarusijos rublio kursas, pablogės daugelio įmonių finansinė padėtis. Baltarusijos verslininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Potupa teigia, kad „dėl ekonominio nuosmukio mažės darbo užmokestis, nuo ko nukentės įvairios socialinės programos”.
Buvęs ekonominių ryšių ministras Michailas Mariničius tvirtina, kad visa tai „smarkiai pablogins valdžios padėtį; galima laukti, kad jau po pusmečio rinkėjai savo nepasitenkinimą pareikš prie balsadėžių”.
Apžvalgininkai dar spėlioja, kokio tikslo siekia Kremlius – pašalinti A.Lukašenką iš politinės arenos ar tik kaip reikiant jį pamokyti?
Sąjungos ateitis miglota
„Sąjungos sutartis tarp dviejų valstybių, tegul ir formaliai, egzistuoja, todėl keista, kad Maskva savo oficialią sąjungininkę stumia į tokią padėtį, kuriai būdinga labai didelė rizika”, – taip savo komentare rašo BBC apžvalgininkas Konstantinas Egertas.
Įdomu pastebėti, kad sąjunginės valstybės sekretorius Pavelas Borodinas praėjusių metų pabaigoje tvirtino, jog 2007-ieji Rusijai ir Baltarusijai bus labai svarbūs. Kilus krizei, P.Borodinas atkakliai tyli, pažymi Rusijos laikraščiai, reiškiantys nuomonę, kad sąjungos ateitis – visiškai miglota.
Kremliui artimas šaltinis BBC apžvalgininkui sakė: „Mūsų prašė, kad vengtume plačių komentarų. Viskas sprendžiama Kremliuje. Ten rengiamasi tolesniems veiksmams. Neskaitant karinio spaudimo, prieš Baltarusiją gali būti griebtasi bet kokių poveikio priemonių”.
Nauja galimybė tęsti karjerą?
Daug politikų Maskvoje pastarąjį jos konfliktą su Baltarusijos prezidentu sieja su nauja galimybe Vladimirui Putinui tęsti politinę karjerą prezidento poste, nurodo K.Egertas. Tik pašalinus A.Lukašenką susidarytų sąlygos gauti Minsko sutikimą sudaryti konfederaciją, kurioje pirmu smuiku grotų Rusija ir kuriai prireiktų konfederacijos prezidento, rašo apžvalgininkas.
Rusijos valdančioji viršūnė norėtų, kad valdžia ir ateityje būtų V.Putino rankose. Tai duotų garantiją, kad bus išsaugota esama valdžios struktūra ir nebus perdalijama nuosavybė. Ir tik „Baltarusijos variantas” duoda V.Putinui galimybę – jeigu jis to panorės – teisėtai išlikti aukščiausiajame poste. Bet reikia atsikratyti kliuvinio – A.Lukašenkos, nurodo BBC apžvalgininkas.
Paklupdyti A.Lukašenką tapo Rusijos vadovybės garbės reikalu. Tačiau čia slypi viena didžiausių problemų – kas bus, jeigu maištingasis Baltarusijos prezidentas atsisakys prieš Kremlių atsiklaupti, klausia K.Egertas.