Žadamos tvirtesnės energetinės nepriklausomybės garantijos Lietuvai
Vakar po kelias savaites trukusių įtemptų diskusijų Europos Komisija (EK) patvirtino komunikatą „Energetikos politika Europai”. Dokumentas, kuriuo pristatomi naujosios politikos metmenys, ne tik atvirai įspėja Europą dėl grėsmingai didėjančios jos energetinės priklausomybės, bet ir numato konkrečias priemones ES energetiniam saugumui užtikrinti.
EK ir Europos Parlamente dirbančių Lietuvos atstovų teigimu, itin svarbu yra tai, kad Komunikato dalyje, skirtoje elektros ir dujotiekių tinklams, tarp keturių greičiausio sprendimo reikalaujančių projektų yra įtraukta tarptautinė jungtis tarp Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Politikai susirūpino energetika
ES energetikos komisaras Andris Piebalgas, atvykęs į Europos Parlamentą, Pramonės, energetikos ir mokslinių tyrimų komiteto narius supažindino su naujausiu Europos Komisijos pasiūlymu energetikos srityje, kuris, komisaro žodžiais, „gali sukelti naują pasaulinę pramonės revoliuciją, o Europą padaryti šios revoliucijos lydere”.
Panašiai dokumentą vakar vertino ir Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė. „Šis komunikatas ir kartu su juo pateikiamas veiksmų paketas gali tapti istoriniu žingsniu Europos Sąjungos energetikos sistemos saugumo ir konkurencingumo link”, – sakė komisarė.
Ji pabrėžė, kad šiandienos sprendimai neabejotinai gali įžiebti žalią šviesą ir Lietuvos bei kitų energetiškai pažeidžiamų šalių kelyje į didesnę nepriklausomybę. Naujasis dokumentas iš esmės yra pirmas toks atviras ir aiškiai artikuliuotas signalas, kad ES pripažįsta savo energetikos sistemos priklausomybę ir su tuo susijusias rizikas. Tačiau, D.Grybauskaitės teigimu, dar svarbiau yra tai, kad šįsyk kartu su realistiniu padėties įvertinimu sinchroniškai žengtas ir antrasis būtinas žingsnis – Komisija nebesitenkina tik bendrais „susirūpinimo” pareiškimais, bet šįsyk siūlo labai konkrečius veiksmus padėčiai pakeisti.
Rastas bendras vardiklis
„Jau pati bendrosios energetikos politikos idėja reiškia, kad Europa, įvertinusi šiandienos energetikos iššūkius bei ateities prognozes, apsisprendė dėl būtinybės turėti bendrą poziciją ir su trečiosiomis šalimis apie energetiką kalbėti vienu suderintu balsu”, – komentuodama dokumentą pastebėjo D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, tokio vieningo balso būtinybė ir svarba ypač išryškėjo pastarosiomis dienomis, susidūrus su naftos tiekimo problemomis. Komisarė pabrėžė, kad bendroji pozicija, „vieno balso” principas ir komunikate išryškinta energetinio solidarumo idėja itin svarbi Lietuvai bei kitoms šalims, kurios periodiškai susiduria su neprognozuojamais, o kartais agresyviais energijos išteklių tiekėjų veiksmais.
Pasak D.Grybauskaitės, šis principas užtikrintų, kad nei Lietuva, nei bet kuri kita šalis nebūtų palikta likimo valiai ar kažkurios nestabilios šalies tiekėjos malonei krizės, spaudimo ar energetinio šantažo atveju.
Komunikatas „Energetikos politika Europai” – iš esmės pirmasis dokumentas, kuriuo išreiškiamas siūlymas turėti bendrą energetikos politiką ir bendrą jos įgyvendinimo strategiją.
Solidarumo garantas
Naujoji Europos energetikos strategija pabrėžia būtinybę užtikrinti techninį elektros ir dujų sistemų sujungimą. Dokumente išskiriami keturi svarbiausi elektros tiekimo jungčių projektai, laikytini ES prioritetiniais projektais, skiriant kiekvienam jų po specialųjį ES koordinatorių ir siūlant priimti teisės aktus, kurie užtikrintų, kad tokių projektų įgyvendinimas negalėtų būti vilkinamas – t.y. neužtruktų ilgiau nei 5 metus.
Vienas iš keturių ES prioritetinių projektų – Alytaus-Elk’o (Lenkija) elektros linija, sujungsianti Lietuvą su Lenkijos ir Vokietijos elektros tiekimo sistemomis.
„Neturėdama patikimų techninių jungčių, ES energetika tebėra ne darni visuma, o tik atskirų energetinių salų bei salelių rinkinys. Tokiomis sąlygomis, net ir aukso raidėmis įrašytas solidarumo principas, nepagrįstas techninėmis priemonėmis, neturėtų perspektyvos tapti realiai funkcionuojančiu solidarumo mechanizmu”, – sakė D. Grybauskaitė.
Jos įsitikinimu, būtent techninis elektros sistemų sujungimas yra realus ES siūlomo energetinio solidarumo garantas. Alytaus-Elk’o elektros linija, tapusi ES prioritetiniu ir realiai įgyvendintu projektu, suteiktų papildomas energetinio saugumo garantijas iki šiol nuo Vakarų elektros tiekimo sistemos atskirtyje tebesančiai Lietuvai”. Tokia elektros jungtis taip pat galėtų tapti elektros energijos realizavimo instrumentu, jei ateityje šalis turėtų perteklinės elektros.
Atomas nebėra baubas
Lietuvai šis komunikatas aktualus dar ir tuo, kad jame akcentuojama branduolinės energetikos svarba, pripažįstant šios energijos rūšies privalumus – palyginti stabilią kuro kainą, nedidelę kuro kainų svyravimų įtaką galutinei produkcijos kainai, žemą CO2 taršos lygį, patikimesnes ir stabilesnes kuro įsigijimo perspektyvas, galimybes įsigyti šio kuro iš šalių, kurios nepriskiriamos politiškai „nestabilių” šalių kategorijai ir pan.
„Europa liaujasi krūpčiojusi nuo žodžio „atomas”, o pritarus Komisijos Komunikato nuostatoms branduolinė energetika, tikėtina, nebebus nei pasmerktoji, nei atstumtoji, nei nepageidaujamoji. Tokia požiūrio permaina be, jokios abejonės, yra palanki šalims, siejančioms savo ekonominę ateitį su branduoline energetika”, – sakė D.Grybauskaitė.
Branduolinės energetikos perspektyvos pripažinimas – iš esmės nauja nuostata. Dėl kai kurių valstybių atvirai neigiamos nuostatos branduolinės energetikos perspektyvos pastaraisiais metais ES nebuvo aktyviai diskutuotos, o paskutinė Europos Komisijos ataskaita dėl branduolinės energetikos pateikta prieš 10 metų – 1997-aisiais.
Permainų receptai
Po susitikimo su energetikos komisaru Andriu Piebalgu, europarlamentaras Š.Birutis pastebėjo, kad pasiūlytos priemonės skirtos trims pagrindiniams iššūkiams, kuriuos jau keletą metų svarsto ES institucijos. Tai tikros vidaus rinkos sukūrimas, spartesnis perėjimas prie mažos taršos energijos ir energijos efektyvumas.
Komunikate išreiškiama aiški Europos Komisijos pozicija, siūlanti skatinti struktūrines permainas energetikos sektoriuje bei įgyvendinti realias paskatas konkurencijai energetikos rinkose. Viena numatomų priemonių – atskirti elektros energijos gamybos ir skirstymo funkcijas, atsiejant gamybos bei skirstymo įmonių kapitalus ir savininkus.
Pasak komisarės D.Grybauskaitės, toks įmonių ir jų veiklų bei kapitalų atidalijimas būtų neabejotina prielaida realiai konkurencijai, iš kurios laimėtų vartotojai.
Be to, numatoma, kad atsinaujinančių šaltinių energija Europos iki 2020 metų turės sudaryti 20 proc., o biodegalai – 10 proc.