Šiandien Apeliacinis teismas paskelbs galutinį sprendimą, ar šnipinėjimu įtariamas Baltarusijos pilietis bus perduotas Lenkijai
Kaltindama Europos konvencijos dėl ekstradicijos pažeidimu, Baltarusija Lietuvą apskundė Europos Tarybai. Informaciją apie tai vakar gavo Apeliacinis teismas, nagrinėjantis baltarusio Sergejaus Moničiaus, siekiančio išvengti perdavimo Lenkijos teisėsaugai, skundą.
Įtariamojo kalbos versti neprireikė
Vakar Apeliacinis teismas išnagrinėjo S.Moničiaus ir jo advokatų skundą, bet sprendimą ketina paskelbti tik šiandien pavakare. Šnipinėjimu įtariamas baltarusis buvo apskundęs Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas Lenkijos teisinės pagalbos prašymas perduoti šį asmenį.
Praėjusių metų gruodžio 22 d. apygardos teismas konstatavo, kad nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių neturėtų būti tenkinamas Lenkijos prokuratūros prašymas išduoti S.Moničių pagal Europos konvenciją dėl ekstradicijos.
Vakar ginkluotos apsaugos iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atgabentas į teismo posėdį S.Moničius kaip įprastai dangstė savo veidą dokumentų aplanku, kol teisėjas Aloyzas Kruopys iš salės neišprašė fotografų ir televizijų operatorių.
Šalia įtariamojo sėdėjusi vertėja S.Moničiui vertė tik kitų proceso dalyvių žodžius iš lietuvių kalbos į rusų. Tuo tarpu rusiškai kalbančio S.Moničiaus žodžių nuspręsta neversti, kadangi visi proceso dalyviai teigė mokantys šią kalbą. Šalia vertėjos vėliau įsitaisė ir iš Baltarusijos atvykęs vienas iš S.Moničiaus advokatų, nesuprantantis lietuviškai. Vos prasidėjus posėdžiui, teko daryti pusvalandžio pertrauką – teismas patenkino S.Moničiaus prašymą susipažinti su Lietuvai Lenkijos pateiktu ekstradicijos prašymu ir kita medžiaga.
Užkliuvo 40 parų terminas
Vakar Apeliacinis teismas išklausė paties S.Moničiaus, jo gynėjų bei prokurorės argumentų. S.Moničius ir toliau neigė šnipinėjęs prieš Lenkiją ir aiškino, kad nėra jokio pagrindo tenkinti Lenkijos prašymą. Įtariamasis taip pat teigė, kad Lenkijos teisėsauga jį kaltina politinio pobūdžio nusikaltimais, o Lietuva už tokius nusikaltimus asmenų neišduoda.
Įtariamojo advokatai pakartojo tuos argumentus, kurie jau buvo surašyti apeliaciniame skunde. Pasak jų, Lietuva ir Baltarusija yra pasirašiusios teisinės pagalbos sutartį, pagal kurią Baltarusijos piliečiai naudojasi tokia pačia teisine gynyba kaip ir Lietuvos piliečiai, todėl įtariamasis negali būti išduotas trečiajai šaliai.
Advokatas Albertas Ban-džius taip pat akcentavo, kad informacija, kurios rinkimu įtariamas jo klientas, Lietuvoje nėra laikoma valstybės paslaptimi.
Gynėjams užkliuvo ir tai, kad S.Moničius laikomas suimtas jau daugiau nei 40 parų, nors tarptautiniuose susitarimuose numatyta, kad įtariamajam ekstradicijos tikslais laisvė gali būti suvaržyta ne ilgiau nei tokį terminą.
Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė Rozita Požarskienė tuomet pareiškė, kad 40 dienų terminas taikomas tik laikotarpiui iki prašymo dėl ekstradicijos pateikimo. Tuo tarpu S.Moničius buvo sulaikytas lapkričio 22 d., o teisinės pagalbos prašymas dėl įtariamo baltarusio ekstradicijos iš Lenkijos buvo gautas jau gruodžio 5 d.
Žada kreiptis ir į Strasbūrą
Teisėjas A.Kruopys vakar pranešė, kad Apeliacinis teismas gavo Baltarusijos ambasados Lietuvoje pranešimą, jog ši šalis apskundė Europos Tarybai Lietuvą, neva pažeidusią Europos konvenciją dėl ekstradicijos, tačiau atsisakė vertinti šį diplomatų pareiškimą.
S.Moničiaus advokatai taip pat pareiškė, kad jų ginamasis dėl Europos konvencijos dėl ekstradicijos ir Lietuvos įstatymų pažeidimų rengiasi skųstis ir Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre. Šie pažeidimai, advokatų nuomone, apribojo S.Moničiaus teisę į gynybą bei teisingą teismą.
Pasak prokurorės R.Požarskienės, išlyga, kurią 1995 m. ratifikuodamas Europos konvenciją dėl ekstradicijos padarė Lietuvos Seimas, Baltarusijos piliečiui netaikoma. Ši išlyga taikoma tik asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, todėl Baltarusijos skundas yra nepagrįstas.
Prokurorė taip pat pabrėžė, jog faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ekstradicijos proceso metu nėra tiriamos. Jei įtariamasis būtų išduotas Lenkijai, tik Lenkijos teismas spręstų, ar jis kaltas padaręs veiką, kuri jam inkriminuojama.