Klaipėdos universiteto skurdo neužgožia nei brangūs pirkiniai, nei nauji pastatai, nei grandiozinės idėjos.
Už du milijonus litų nupirktas burlaivis, atidarytas „Studlendas”, siekis įkurti mokslo ir verslo slėnį nesulaiko dėl mažų atlyginimų iš universiteto bėgančių dėstytojų ir neguodžia studentų, kurie iš griūvančių bendrabučių tikriausiai bus išprašyti į gatvę.
Studentus – į gatvę
Apžiūrinėdami dvi naujas auditorijas, kurios įkurtos Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje pastatytame „Studlende”, studentai negali atsistebėti kontrastu, kai grįžta į tam pačiam universitetui priklausančius bendrabučius.
Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos filialo specialistai jau prieš daugiau nei mėnesį grasino bendrabučius visiškai uždaryti, nes jų būklė apverktina ir visiškai netinka gyventi.
„Tačiau tokių drastiškų priemonių nesiėmėme, nes studentai nekalti, o nukentėtų būtent jie. Laukėme, kol universiteto vadovybė pateiks priemonių planą, kuriame būtų numatyta, kaip padėtį pagerinti. Tačiau atsiųstame rašte tik konstatuota, jog sutvarkyti bendrabučius reikėtų 10-12 milijonų litų”, – sakė Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
Specialistai kitą savaitę dar kartą tikrins bendrabučius.
Surinktą informaciją jie perduos Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai.
Ji ir turės spręsti, ar bendrabučius uždaryti.
A.Šlepetienė prasitarė, kad toks sprendimas gali būti priimtas, nes universiteto vadovybės niekaip nesiseka priversti atkreipti dėmesį į bendrabučių problemą.
„Atrodytų, kad studentų bendrabučiai – ne jų rūpestis”, – teigė A.Šlepetienė.
Prašys pinigų
Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus pyko ant Švietimo ir mokslo ministerijos: „Kaip galima remontuoti bendrabučius, jei remontui numatytą skirti sumą sumažino dar tris kartus?”
Jis šiandien vėl susitiks su švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene ir prašys skirti papildomų pinigų bendrabučių remontui.
Bendrabučiuose gyvenantys studentai kas mėnesį moka ne tik už komunalinius patarnavimus, bet ir po 10 litų, kurie skirti neva bendrabučių būklei gerinti.
Nesunku suskaičiuoti, jog bendrabutyje, kuriame gyvena 400 studentų, per mėnesį surenkama 4 tūkst., o per mokslo metus – 40 tūkst. litų.
Tačiau KU Studentų sąjungos prezidentas Vitalijus Kondratas teigė, kad didžioji dalis surinktų pinigų panaudojama įvairioms skoloms padengti.
„Bendrabučių būklė apverktina, nes nepalanki įstatymų bazė. Teisiškai nevalia atiduoti bendrabučių kokiai nors bendrovei, kuri už tuos pastatus pastatytų naujus bendrabučius”, – sakė V.Kondratas.
Nauda – 7 milijonai
Kalbantis apie universiteto problemas, iš pašnekovų dažniausiai buvo galima išgirsti, jog viskam trūksta pinigų.
Tačiau kodėl nebuvo bandyta iš bendrovės, kuri pastatė „Studlendą” ir dabar iš ten įsikūrusių parduotuvių ir kavinių uždirba nemažai pinigų, išsireikalauti kur kas daugiau už dvi auditorijas?
„Nepamirškime, kad derybos dėl to pastato statybų vyko 2002 metais. Tuomet buvo visai kitos žemės kainos”, – teigė V.Žulkus.
Tačiau, jo nuomone, derybos vis vien yra vykusios, nes 70 arų žemės sklypas, kuriame stovi „Studlendas”, universitetui atnešė naudos už daugiau nei 7 milijonus litų.
Studentų atstovo V.Kondrato teigimu, KU turi puikių galimybių gauti pinigų bendradarbiaudama su verslo įmonėmis.
Tačiau taip bendradarbiauti neleidžia įstatymai.
Rizikingos naujovės
„Gelbėkite, Klaipėdos universitetas mus pamiršo! Mūsų fakultetas labiausiai apleistas: sienos supuvusios, lubos nedažytos, būklė tiesiog tragiška”, – skundėsi Pedagogikos fakulteto studentai.
Toks pagalbos šauksmas dienraštį pasiekė tuomet, kai pasirodė publikacija apie naują KU pirkinį – burlaivį „Brabander”.
Jis kainavo 2 milijonus litų, dar 300 tūkst. litų buvo skirta sumontuoti reikalingai navigacinei ir ekspedicinei įrangai.
„Pinigai buvo skirti iš Vyriausybės rezervinio fondo. Jų paskirtis tikslinė – įsigyti burlaivį, todėl nebuvo įmanoma jų panaudoti kitoms reikmėms”, – teigė rektorius.
V.Žulkus pripažino, kad Pedagogikos fakulteto būklė bloga, pro stogą sunkiasi vanduo, tačiau kol kas nenumatyta jį remontuoti.
Užtat senato sprendimu apie pusę milijono litų šiais metais bus skirta naujo laboratorijų komplekso projektavimo darbams atlikti.
Be projekto negalima teikti paraiškos gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
„Suremontuosime kiaurus stogus, o po jais bus tik dulkės ir voratinkliai. Reikia judėti į priekį, kurti modernias studijų ir darbo vietas. Žinoma, kad tai rizikinga, tačiau negalima stovėti vietoje”, – aiškino V.Žulkus.
Algos – mažiausios
Gindamas sprendimą skirti pusę milijono litų laboratorijų korpuso projektavimo darbams, V.Žulkus viešai prasitarė, kad „galima tuos pinigus išmesti ir darbuotojų atlyginimams”.
Dėstytojai jau seniai laukia, kada pagerės jų gyvenimas.
Paklaustas, ar tiesa, kad KU darbuotojai uždirba mažiausiai iš visų šalies universitetų, universiteto Finansų ir ekonomikos direkcijos direktorius Vytautas Mikutavičius teigė, jog visko gali būti.
Dėstytojo, dirbančio visu etatu, mėnesio atlyginimas siekia vos 950 litų „ant popieriaus”.
Tiek uždirba magistrantūrą baigę ir tik pradėję dirbti dėstytojai.
Profesoriai uždirba apie pustrečio tūkstančio litų, neatskaičius mokesčių.
Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų ekonomikos skyriaus vedėja Alma Jurelytė teigė, kad universiteto dėstytojų atlyginimai skaičiuojami remiantis teisės aktais.
Jais nustatomos ribos, kokio dydžio gali būti alga.
Tačiau tos ribos, anot A.Jurelytės, yra labai plačios, ir tik universiteto vadovybės reikalas jas pritaikyti dėstytojams.
„Tokios kalbos – absoliuti demagogija. Norint mokėti atlyginimus, reikia pinigų. Valstybė mūsų universitetui skiria tik apie 38 proc. sumos, kurios reikėtų visam darbo užmokesčio fondui. Todėl dėstytojų atlyginimams skiriame ir tuos pinigus, kuriuos surenkame iš už mokslą mokančių studentų. Beje, mokestis už mokslą yra sumažintas”, – tikino V.Žulkus.
Išlaikys lygį
„Problemų universitete daugėja. Tačiau ne dėl pastatų būklės, o todėl, kad profesūra sensta, o jauni dėstytojai į universitetą neateina”, – atlyginimų problemą galiausiai pripažino V.Žulkus.
Jo žodžiais, teigiamų pokyčių galima tikėtis tik įvykdžius aukštųjų mokyklų reformą.
Universitetui bus geriau, jei jis įgis realią, o ne deklaruojamą autonomiją, turės teisę disponuoti savo turtu.
V.Žulkus neneigė, jog ir dabar šalyje yra universitetų, kuriuose padėtis geresnė.
Tačiau rektoriaus teigimu, tokie universitetai yra sušvelninę priėmimo taisykles, todėl priima daugiau už mokslą mokančių studentų.
„Mes norime išlaikyti lygį. Be to, mūsų prioritetas – plėtra”, – pabrėžė rektorius.