Klaipėdiečiai abejoja sąrašų sudarymo skaidrumu

Savivaldybės interneto svetainėje paskelbus gruodžio 22 dieną miesto Tarybos patvirtintus patikslintus socialinį būstą išsinuomoti norinčiųjų asmenų sąrašus, ne vieno skaitytojo buvome paraginti pasidomėti, kokiais principais vadovaujantis jie sudaromi.

Pavyzdžiui, ponia Kristina teigia pastebėjusi iš vadinamojo jaunų asmenų sąrašo dingus 94 ir 104 numeriais įrašytų pretendentų pavardes. Dienraščiui moteris teigė įtarianti, kad šiems asmenims būstas galėjęs būti suteiktas neatsižvelgiant į eilės numerį, t. y. aplenkiant tuos, kurie pareiškimus išsinuomoti Savivaldybei priklausantį būstą padavė kur kas anksčiau.

Savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vyresniosios specialistės Daivos Deimantienės teigimu, tokie dalykai, kad kam nors būstas būtų skirtas be eilės, esą visiškai neįmanomi. Anot jos, socialinis būstas išnuomojamas griežtai vadovaujantis eiliškumo principu. Kiekvienu konkrečiu atveju galutinį sprendimą, išnuomoti socialinį būstą ar ne, priima miesto Taryba.

Pasak D. Deimantienės, atsilaisvinęs ar kitokiu būdu įsigytas socialinis būstas siūlomas viename ar kitame sąraše pirmuoju numeriu įrašytam asmeniui, ir tik tuo atveju, jei paaiškėja, kad šis asmuo ar šeima dėl kokių nors priežasčių siūlomo būsto atsisako, pranešimas yra siunčiamas po jo įrašytam pretendentui.

Gali būti ir taip, kad padidėjus pajamoms ar įgijus daugiau turto, asmuo ar šeima teisę į socialinį būstą prarado. Tada šis taip pat gali būti pasiūlytas kitam asmeniui.

D. Deimantienė sako, kad į Savivaldybei priklausantį būstą gali pretendentuoti tik tie klaipėdiečiai, kurie neturi jų vardu įregistruoto nuosavo būsto, be to, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija 12 tūkst. litų, o šeimai – 24 tūkst. litų per metus. Kito turimo turto vertė vienam asmeniui negali būti didesnė nei 20 tūkst. litų, šeimai – 40 tūkst. litų. Dėl šios priežasties prieš priimant prašymą, o vėliau – sprendimą dėl socialinio būsto išnuomojimo reikalaujama pateikti turimo turto bei pajamų deklaraciją.

2006 metais socialinis būstas buvo išnuomotas 17-ai teisę į jį turinčių asmenų bei šeimų. Dvylika pretendentų iš sąrašų buvo išbraukti.

D. Deimantienės teigimu, taip atsitinka tais atvejais, kai asmuo ar šeima įsigyja nuosavą būstą, kai prašymą padavęs asmuo miršta, o kitų šeimos narių nėra, taip pat tada, kai padidėjus pajamoms ar turimo kito turto vertei teisė į socialinį būstą prarandama.

Anot valdininkės, galimas ir tam tikras judėjimas iš vieno sąrašo į kitą. Pavyzdžiui, sakė specialistė, bendroje eilėje įrašytam žmogui tapus neįgaliam, jis įrašomas į atskirą neįgaliųjų sąrašą, tačiau ne turėtuoju numeriu, o į sąrašo pabaigą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.