Teisingumo ministerijos specialistai padės Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai Gražinai Misevičienei pakoreguoti santuokos įregistravimo ceremonijos kalbą.
„Po to, kai praėjusią savaitę teisingumo ministras Petras Baguška apsilankęs Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje pastebėjo, kad ceremonijų salėje ant stalo guli dar mašinėle spausdinta kone keliasdešimties metų senumo jaunavedžių sveikinimo kalba, jis buvo šokiruotas”, – vakar pasakojo Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių departamento l.e. direktoriaus pareigas Živilė Jokimaitė-Dolgich.
Nustebintas tokiu „atradimu”, P. Baguška inicijavo visų apskričių Civilinių metrikacijų skyrių vedėjų susitikimą.
„Keisti viską iš esmės”
Į rytoj vyksiantį susitikimą, be abejo, važiuos ir G. Misevičienė.
„Man keista, kad dabar visi „užsiciklino” dėl tos kalbos. Taip, sutinku, kad ji pasenusi, tačiau ar užtenka vien ją pakeisti, gal reikia keisti viską iš esmės? Gal iš viso laikas atsisakyti iškilmingos santuokos ceremonijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Gal žmonės nori tuoktis po atviru dangumi, o ne Civilinės metrikacijos rūmuose?”, – daug klausimų teisingumo ministrui žadėjo užduoti G. Misevičienė.
Ji priminė, kad ir dabar niekas neverčia porų eiti per vestuves į santuokos rūmus. Galima tuoktis tik bažnyčioje ir per 10 dienų ateiti ir užregistruoti santuoką Civilinės metrikacijos skyriuje.
„Kita vertus, kodėl niekas negirdi, kad bažnyčioje irgi niekas nesikeičia – nuolat skamba tie patys žodžiai”, – klausė G. Misevičienė.
Nebeliko „tarybinės šeimos”
Vis gi ji pripažino, kad jaunavedžių santuokos įregistravimo ceremonija Klaipėdoje iš tiesų gerokai pasenusi. Ji sakė naudojanti pakoreguotą sveikinimo kalbą, kuri buvo parašyta dar sovietiniais laikais.
„Tiksliai nežinau, bet tą kalbą prieš keliasdešimt metų kūrė lietuvių tradicijų taryba. Išsikovojus nepriklausomybę ceremonijos eiga labai nesikeitė, tik buvo išmestos frazės „tarybinė šeima”. Kai aš atėjau dirbti, jau radau pakoreguotą nepriklausomybės laikams ceremonijos kalbą, ją ir naudoju”, – pasakojo G. Misevičienė.
Sugalvoti nedraudžia
Ž. Jokimaitės-Dolgich duomenimis, nėra jokio reglamento, kokia turėtų būti sveikinimo kalba jaunavedžiams. Kiekvienas skyrius gali susigalvoti savo sveikinimo žodį.
„Mano žiniomis, būtina tik paminėti, kad santuoką registruoja Lietuvos Respublika. Kiekviename mieste sveikinimo kalbos labai skirtingos. Vienur puikios, kitur gerokai pasenusios. Dėl to ir inicijuojamas šis susitikimas, kad būtų galima pasvarstyti, kaip tas kalbas atnaujinti. Jokiu būdu nesiruošiama jų suniveliuoti”, – sakė ministerijos atstovė.
Ceremoniją atnaujina
Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė „Vakarų ekspresui” pasakojo, kad santuokos įregistravimą reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau sveikinimo žodis jaunavedžiams – tai jau kiekvieno Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo reikalas.
„Kasmet prieš sezono atidarymą mes pradedame repeticijas. Atnaujiname pačią ceremoniją, svarstome, ką galėtume atšviežinti sveikinimo kalboje. Negali būti vienodo palinkėjimo jaunavedžiams, juk visi tokie skirtingi. Juk jei tuokiasi penkiasdešimtmečiai, aš jiems nesakysiu – „Linkiu susilaukti vaikų”, – teigė I. Jurgutienė.
Anot jos, dažnai įvairiuose seminaruose susitikę Civilinių metrikacijos skyrių atstovai tarpusavyje tariasi kaip santuokos ceremoniją pagyvinti, kokias sveikinimo kalbas sakyti.
„Todėl tikrai negaliu patikėti, kad G. Misevičienė naudoją seną sveikinimo kalbą”, – sakė I. Jurgutienė.