Vėluojančiai atliekų surinkimo sistemos pertvarkai ES paskirtų lėšų jau neužteks, o skuboti sprendimai graso ekologinėmis bombomis
Lietuvos valdžia karštligiškai skuba panaudoti Europos Sąjungos (ES) paramą atliekų tvarkymo sistemai modernizuoti. Jau aišku, kad prieš kelerius metus numatytų pinigų neužteks – darbų kainos padidėjo 20-30 proc. Trūkstamų lėšų teks ieškoti valstybės arba savivaldybių biudžetuose.
Kai kurių sąvartynų statytojai jau keiksnoja techninio projekto rengėjus, nes tenka viską perdaryti ir neviršyti numatytos sąmatos.
Tuo tarpu aistros tebeverda dėl Vilniaus apskrities Kazokiškių sąvartyno vietos, nors ten statybos jau įpusėjo. Kauno apskrityje šie darbai turėjo būti baigti pernai, tačiau čia dar rengiamas techninis projektas.
Projektas dar neparengtas
Prieš daugiau kaip trejus metus planuota, kad modernus sąvartynas Lapėse iškils 2006 metais, o kelios dešimtys senųjų šiukšlynų bus uždaryti. Tačiau vis dar teberengiamas statybų techninis projektas, kuris bus baigtas tik pavasarį. Be to, laukia virtinė konkursų panaikinti senuosius sąvartynus. Modernūs sąvartynai šalyje privalo būti įrengti iki 2009 metų vidurio.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Juozas Yla teigia, kad labai ilgai užtrunka biurokratinės procedūros. „Tai apskritai visų investicinių projektų bėda. Pavyzdžiui, paskelbus rangovų konkursus reikia laukti beveik du mėnesius, kol užsiregistruos visi norintys jame dalyvauti, nors tam visiškai užtektų savaitės, – mano J.Yla. – O jei pralaimėjusieji apskundžia rezultatus, užtrunkame dar beveik metus. Nepagrįstai pretenzijas pareiškusios bendrovės nesulaukia jokių sankcijų, nors sugaištas laikas brangiai kainuoja.”
Įdiegti šiuolaikinę atliekų tvarkymo sistemą Kauno regione numatytų 65 mln. litų jau neužteks. Per tuos kelerius metus darbų kainos pastebimai padidėjo ir teks ieškoti dar mažiausia 10 proc. papildomų lėšų.
Aplinkos ministerijos ES fondų valdymo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė sakė, kad struktūrinių fondų skirtų pinigų jau neužtenka daugeliui regionų. „Atliekų tvarkymo sistemos įdiegimo projektai pabrango 20-30 proc. Papildomų pinigų ES tikrai neskirs, todėl jų reikės rasti savivaldybėms ir Vyriausybei”, – sakė vedėja.
Skubos darbą velnias renka
Skandalinga situacija susiklostė Marijampolėje. „Spaudžiama įsipareigojimų priimtoms direktyvoms Aplinkos ministerija ir jai pavaldi Aplinkos projektų vystymo agentūra (APVA) spaudžia regionus net neatsižvelgdama į pasekmes, – įsitikinęs Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Antanas Mieliauskas. – Buvome verčiami patvirtinti visiškai netikusį techninį projektą, kurį rengė APVA išrinkta olandų kompanija.”
Vos tik pradėjus statyti naująjį Marijampolės sąvartyną, iš po žemių ištryško vandens šaltiniai. „Dėl to reikėjo kurti drenažo sistemą, perkelti inžinerinius tinklus. Elektros linijos montuotojai atsisako tiesti kabelius, nes projekte nurodytose vietose to daryti negalima. Nėra net kur tiesti kelių į sąvartyną, o stambių gabaritų ir rūšiuotų atliekų aikštelė projektuojama antrus metus”, – piktinosi A.Mieliauskas.
Papildomų lėšų projektavimo klaidoms taisyti neskiriama, todėl rangovams tenka pasukti galvas, kaip išsisukti iš šios situacijos.
„Dėl vėluojančių darbų teks skubiai be reikalingų tyrimų uždarinėti senuosius sąvartynus. Valdininkai įsivaizduoja, kad juos galima paprasčiausiai užversti žemėmis. O juk ten prisikaupę įvairių medžiagų ir po kelerių metų galime turėti tikras ekologines bombas”, – kalbėjo A.Mieliauskas.
Aplinkos ministerijos pareigūnai teisinasi, kad Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centras vangiai dalyvavo techninio projekto svarstymuose, todėl iniciatyvos imtis buvo priversta APVA.
Aistros dėl Kazokiškių
Seimas jau linksta atsižvelgti į specialistų ir vietos bendruomenės reikalavimus nutraukti įpusėjusias Vilniaus regiono sąvartyno statybas Kazokiškėse. Kol kas vyksta diskusijos parlamento komitetuose.
„Projektuojant šį sąvartyną buvo padaryti 32 teisės aktų pažeidimai, – teigė parlamentarė Dangutė Mikutienė. – Bendruomenei svarstyti jis pateiktas pavėluotai, buvo nuslėptas ekologinis žemėlapis”. Blogiausia, kad po būsimu sąvartynu yra dideli gruntinio vandens klodai. „Niekas netyrė, ar drenažo sistema ir plėvelė tikrai apsaugos nuo ekologinės katastrofos, jei užsiterš požeminiai šaltiniai”, – kalbėjo D.Mikutienė.
Vilma Slavinskienė tvirtino, kad, nutraukus Kazokiškių sąvartyno statybą, nebus kur vežti šiukšlių. „Kariotiškėse per vargus pratęstas sąvartyno veiklos terminas iki liepos, – teigė ji. – Be to, nutraukus statybą, tektų grąžinti ES fondams visas lėšas, skirtas naujajai atliekų tvarkymo sistemai Vilniaus regione įdiegti.”
Gresia sankcijos
Artėja laikas, kai reikės ne tik pastatyti modernius sąvartynus, bet ir kelis kartus sumažinti nerūšiuotų šiukšlių kiekį. Kol kas plastiko, stiklo, popieriaus, metalo atliekų normos surenkamos tik iš verslininkų. Lietuvos valdžia, drąsiai priėmusi ES direktyvų įsipareigojimus, kasmet turi deklaruoti vis daugiau surinktų perdirbti atliekų. Todėl jau dabar rūšiuoti pakuotes turėtų gyventojai, tačiau ši sistema dar toli gražu neveikia.
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Irmantas Jarukaitis teigė, kad ES valstybės už direktyvų nevykdymą gali būti baudžiamos Europos Teisingumo teisme.
„Baudos dydis nustatomas pagal valstybės narės bendrąjį vidaus produktą, – kalbėjo I.Jarukaitis. – Pavyzdžiui, Prancūzija už žvejybos taisyklių nevykdymą buvo nubausta 57 mln. eurų bauda, kurią teks mokėti kiekvieną pusmetį, jei padėtis nesikeis.
Už atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą Graikija buvo nubausta mokėti po 20 tūkst. eurų kiekvieną dieną po teismo sprendimo, kol įsipareigojimai nebus įvykdyti.”