Palangos paplūdimiams – betoninė ateitis

Vakar Palangoje apsilankę pajūrio gelbėjimo misiją atliekantys mokslininkai juos kritikavusį prezidentą Valdą Adamkų apkaltino kompetencijos stoka bei pridūrė, kad kurorto paplūdimiams brėžiamos dar niūresnės prognozės.

Užsiminta ne tik apie hidrotechninių įrenginių statybą – mokslininkai prognozavo, kad kylant vandenyno lygiui bei gausėjant audroms Palangos paplūdimius apskritai gali tekti paversti betoninėmis krantinėmis.

Aplinkosaugininkai gyrė savo darbą bei tikino, kad į paplūdimius ir ateityje teks sukišti milijonus litų, kuriuos vėliau neišvengiamai nuplaus jūra – esą tokia yra ilgametė praktika visoje Europoje.

Krantas – kaip namas

V. Adamkaus kritiką pirmiausiai atmetė pajūrio juostos tvarkymo projekto priežiūros darbų vykdytojas, Klaipėdos universiteto Aplinkos tyrimų instituto bendradarbis Arvydas Urbis.

„Labai gaila, kad prezidentas ne visai įsigilinęs į šią problemą. Mano manymu, tai, ką mes padarėme per 2006 metus, pasitvirtino šimtu procentų. Išvengėme tų nuostolių, kuriuos galėjome patirti, jei darbai nebūtų buvę atlikti: nebūtų nesutvirtintas kopagūbris, į paplūdimius nesupiltas smėlis, nesupintos tvorelės. Akivaizdžiai matyti, kad tose vietose, kuriose paplūdimys nebuvo pamaitintas smėliu, padaryta didžiulė žala“, – prie Palangos tilto susirinkusiems žurnalistams sakė A. Urbis.

„Vakarų ekspreso“ paklaustas, ar paplūdimių nykimo procesas yra ilgalaikis, mokslininkas pabrėžė gamtos dinamiškumą.

„Smėlis visada būdavo plaunamas ir nuo kranto, ir į jį. Dabar stovime tilto prieigose, ant kopos, kuri susiformavo per paskutinius 200 metų. Anksčiau čia buvo jūros dugnas. Grafas Tiškevičius pradėjo statyti uostą, molą, todėl buvo sustabdytas smėlio slinkimas ir ėmė formuotis krantas. Jis – gyvas daiktas, nepastovus darinys“, – pasakojo A. Urbis.

Pasidomėjus, kaip problemos buvo sprendžiamos sovietmečiu, pašnekovas pažymėjo nuolatinį darbą.

„Turi būti dirbama, vykdomas monitoringas. Reikia mums prie to priprasti. Niekas nieko naujo neišrado. Paplūdimius reikia remontuoti, kaip mašiną ar namą. Tačiau priemones būtina labai gerai apskaičiuoti, nes gali būti padaryta dar didesnė žala. Švelniausias būdas išlaikyti pajūrį šiandien yra pastovus darbas dabartinėmis priemonėmis“, – teigė jis.

Teks betonuoti?

Į kurortą vakar atvyko ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, kuris savo prognozėmis gerokai išgąsdino Palangos valdžią.

„Matome, kad gamta korekcijas daro labai greitai. Nenoriu būti juodu pranašu, bet galutinis rezultatas gali būti ir toks: jei jūra pradės elgtis dar agresyviau ir ji artės, nepadės jokie bangolaužiai, bunos. Reikės betonuoti. Danai, pavyzdžiui, užbetonavo 110 metrų krantinės. Bet jie jūros kranto turi šimteriopai daugiau nei mes. Išklojus akmenimis paplūdimį greta Palangos tilto, būtų užtvertas priėjimas prie jūros, ir poilsiautojų nebeliktų“, – svarstė mokslininkas.

Tokios prognozės turi pagrindo, mat vykstant globaliniam atšilimui, tirpstant ledynams bei kylant vandenyno lygiui, gausėja ir virš Baltijos jūros siaučiančių audrų. Todėl, anot L. Budrio, visuomenei būtina paaiškinti mūsų paplūdimių specifiką bei gamtos reiškinius.

„Daug ką lėmė ir ši ypač šilta žiema, nes net ir nedidelės audros pakoregavo kranto liniją. Kalbos apie tai, kad jau padaryti darbai buvo nenaudingi, yra spekuliatyvios. Galėjome išvysti dar baisesnį vaizdą. Kažin, ar dabar stovėtumėme čia, tilto prieigose. Rengdami programą mes jau žinojome, kad dalis smėlio bus nunešta į jūrą. Taip vyksta visame pasaulyje. Bet tas smėlis juk į dangų neiškeliavo. Jis nuėjo į jūrą, kažkiek nunešė srovė, jūra po to jį ir grąžins“, – teigė aplinkosaugininkas.

Emocijos nepadės

Kol kas paplūdimiams išsaugoti naudojami vadinamieji minkštieji, gamtos analogų metodai, tačiau ateityje jų jau nebeužteks.

„Teks eiti prie antrosios dalies – „kietųjų“ metodų: hidrotechninių įrenginių statybos. Atstatytą buną jau turime. Hidrotechniniai dariniai apsaugo paplūdimius ir kopagūbrius, tačiau jie turi ir neigiamų savybių: formuojasi išgraužos, skalaujamas krantas. Pasakymas, kad pastačius bangolaužius, bunas, išgelbėsime visą krantą, nėra teisingas. Vienkartinis emocinis sprendimas nėra priimtinas. Į šituos reiškinius reikia žvelgti ramiai ir protingai“, – ragino L. Budrys.

„Vakarų ekspresui“ pasidomėjus, ar mūsų šalies mokslininkai yra užtenkamai kompetentingi rengti pajūrio gelbėjimo studijas bei ar nereikėtų paskelbti Europos masto konkurso, svečias iš Vilniaus atsakė neigiamai.

„Nenorėčiau įžeisti mūsų mokslininkų, nes jie turi gerą vardą net ir pasaulinėje arenoje. Rengiant studiją, projektus, buvo konsultuotasi su užsienio mokslininkais, organizuota ne viena tarptautinė konferencija. Su mūsų problemomis susiduria visos kaimyninės šalys. Tiesiog mums yra neįprasta tai, nes prieš dešimtmetį atvykdavome čia poilsiauti, ir vaikščiodavome per kopas. Jokių kalbų apie smėlio vežimą nebuvo. Buvo takeliai, įprastiniai kopų tvirtinimo būdai. Situacija labai pasikeitė, todėl ir stebimės“, – sakė L. Budrys.

V. Adamkaus kritikos jis taip pat nepriėmė, nes pajūrio juostos tvarkymo darbų rezultatai esą nėra tokie akivaizdūs, kaip pastatytas namas ar nutiestas kelias.

„Saugant paplūdimius yra kitaip, todėl net ir tarp mokslininkų nebus vieningos nuomonės. Negalima visko greitai daryti. Lenkai jau pasimokė – pristatė bunų, o dabar jas griauna, nes prasidėjo visai kitokie procesai nei tikėtasi“, – sakė Aplinkos ministerijos valdininkas.

Šiais metais paplūdimių atgaivinimui jau numatyta skirti per 4,5 mln. litų. Europos Sąjungos paramos Lietuvai 2007-2013 metais pajūrio juostos tvarkymo darbai – prioritetiniai, todėl bus numatyta dar keliasdešimt milijonų litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Palangos paplūdimiams – betoninė ateitis"

  1. Wycioks

    O kodel nepagilinus pajurio ir neatitverus dar viena dirbtina sala? Tada turetume gilesne jura, ne iki keliu ir atatvara nuo juros. Siulyciau pasisemti ideju is Dubajaus projektu. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.