Kviečiai pradėjo vegetuoti – prie jų jau limpa pavasario ligos
Grūdų augintojai rauko kaktas žvelgdami į balose mirkstančius pasėlius – chemijos priemonėms nuo ligų ir piktžolių šiemet teks išleisti keliskart daugiau, nes šilta žiema paskatino ankstesnę kviečių vegetaciją, dėl to prie jų jau dabar kimba pavasario ligos. Nuostoliai dar labiau išaugtų, jei pasėlius nukąstų staiga iškritęs sniegas.
Uždarbį koreguoja oras
Augalininkystės ūkių atstovai „Kauno dienai” guodėsi, kad gamta jų šiemet nelepina – didelių nuostolių išvengti pavyks retam ūkiui. Anot jų, šilta žiema koreguoja gamtos dėsnius: kviečiai jau pradėjo vegetuoti, dėl to prie jų pradėjo lipti pavasario ligos, o rapsai tarsi pavasarį – pražydo.
Vilius Samuolis, žemės ūkio bendrovės „Okainiai” vadovas, aiškina, kad tokie „gamtos pokštai” neigiamai veikia visą augmeniją.
„Jeigu dabar pasnigtų, būtų labai blogai – iškart visi grūdai nušaltų”, – nerimauja ūkininkas. Pasak jo, jeigu po truputį pašaltų kelias naktis, o paskui užsnigtų, tada žiemkenčiai pamažu užsnūstų, pasibaigtų jų vegetacija, jie iki pavasario išsilaikytų ramybės stadijoje.
Vilius Viskontas, ŽŪB „Bernatoniai” vadovas, sako, kad pernai ūkininkams nuostolių pridarė šalčiai, o šiemet uždirbti neleidžia šilta žiema. „Ačiū Dievui, šiemet nespėjome pasėti rapsų – būtume pralošę visai”, – žiūrėdamas į kaimynų sužaliavusius rapsų laukus kalba V. Viskontas. Per 9 mln. litų pajamų pernai gavęs ūkis maždaug tokią apyvartą planuoja ir šiemet, o pelną, anot ūkininko, „jau tikriausiai nuplovė lietus”.
Pasėlius puola ligos
V. Samuolis, vadovaujantis 700 hektarų žemės ūkiui, sako iš augalininkystės kol kas didelės naudos neturįs. Pernai į ūkį investavęs visą pelną, metus baigė nuostolingai. Ūkininkas abejoja, ar pavyks išgyventi prisidūrus iš cukrinių runkelių, karvių ir galvijų auginimo.
„Visi tik ir žiūri, kaip nupirkus grūdą dykai padaryti brangią duoną, kaip nupirkus lašą pieno pigiai gauti didelius pelnus ir pastatyti prekybos centrus”, – sako V. Samuolis ir priduria, kad dėl to Lietuvos kaime nuotaikos prastos.
Jeigu gamta duoda gerą derlių, anot jo, tuomet uždirbti neleidžia perdirbėjai, pigiai superkantys produkciją. Žemdirbiai baiminasi, kad nuostolių nepavyks išvengti, netgi jeigu grūdų supirkimo kainos didėtų. Augalininkystės savikainą augins anksčiau pasipylusios virusinės žiemkenčių ligos, kurias teks gydyti brangiomis priemonėmis – herbicidais ir trąšomis.
700 hektarų kviečių auginantys „Bernatoniai” viliasi aukštesnių grūdų supirkimo kainų, tačiau prieaugis, anot ūkininko, tikriausiai tik kompensuos savikainos augimą.
Jurijus Pavavojus, ŽŪB „Ramučiai”, auginančios žieminius kviečius, rugius, vasarinius kviečius, rapsus, vadovas sako, savo 200 hektarų javų lauke jau pastebėjęs ligas, kokios paprastai augalus užpuola pavasarį.
„Reikės pilti daugiau chemikalų”, – apie kovos būdus su dryžlige ir pelėsiu kalba J. Pavavojus. Ūkininkas džiūgauja, kad nespėjo pasėti žieminio rapso – „būtų peraugęs, visi jį pasėję dabar tik nuostolius skaičiuoja”.
Prie Karmėlavos ūkį įkūręs verslininkas sako, kad didintų pasėlių plotus, jei būtų kur – visą teritoriją užėmė besiplečianti Kauno laisvoji ekonominė zona.
Kainas diktuoja rinka
Akcinės bendrovės „Kėdainių grūdai” generalinis direktorius Vaidas Lebedys sako, kad šilta žiema pernelyg nesidžiaugia.
„Jei ūkininkams blogai – ne pyragai ir mums”, – konstatuoja verslininkas. Kol kas, anot jo, sunku pasakyti, kokios bus grūdų supirkimo kainos. Panašu, kad jos gali būti didesnės, tačiau, ar tai padidins ūkininkų uždarbį – vargu. Savikainą išaugins papildomos lėšos trąšoms ir kitoms chemijos priemonėms, saugančios nuo ligų ir piktžolių.
V. Lebedys sako, kad ūkininkavimo sėkmė priklauso nuo to, kaip ūkininkas rūpinasi savo pasėliais: jei prižiūri žemę, tai ir ligos bei piktžolės ne taip puola. Verslininkas pabrėžia, kad grūdų supirkimo kainas diktuoja rinka: jeigu jų trūks kaip šiemet – kainos kils. „Kėdainių grūdai” kasmet superka apie 40 tūkstančių tonų grūdų, iš kurių gamina ruginius miltus, kombinuotus pašarus, šunų ėdalą ir baltyminius priedus.