Iki Šengeno sutarties plėtros Karmėlavoje bus pastatytas naujas keleivių terminalas
Vakar Kaune lankęsis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė tikįs, kad Kauno oro uostas gali tapti pagrindinis Lietuvoje, tačiau negalėjo atsakyti, kada tai taps realybe. Anot jo, dabar svarbiausia pastatyti naują keleivių terminalą ir pasirengti įsiliejimui į Šengeno erdvę.
Apžvelgė iš viršaus
A.Butkevičius vakar oro uosto teritoriją ir jo apylinkes apžvelgė iš sraigtasparnio. „Paskraidžius labai aiškiai matyti, kad oro uostas turi puikias plėtros galimybes”, – nusileidęs ant žemės sakė ministras.
A.Butkevičius pats užsiminė, kad Kauno oro uostas gali tapti pagrindinis Lietuvoje, tačiau neatsakė į klausimą, kada tai gali įvykti.
„Kokios yra galimybės? Turime du variantus – arba plėsti Kauno oro uostą, arba statyti naują. Antras variantas kainuotų labai brangiai. Be to, kam statyti naują, jei galima išplėsti esamą? Manau, kad Kauno oro uostą reikėtų plėsti”, – teigė ministras.
Terminalo statyba vėluoja
Ministras su oro uosto vadovais aptarė artimiausius plėtros darbus. „Netrukus prasidės naujo terminalo statyba, iki spalio 1 dienos (numatoma Šengeno erdvės plėtros data) jį turime baigti. Projektavimo darbai šiek tiek užsitęsė, tačiau šiandien garantuota, kad objektas bus užbaigtas laiku”, – sakė A.Butkevičius.
Jis teigė manąs, kad prie naujojo terminalo ateityje, atsižvelgiant į keleivių skaičiaus didėjimą, bus pristatyti dar 1-2 terminalai. „Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą labai svarbu, kad į oro uostą būtų nutiestas geležinkelis. Tada būtų galima galvoti apie didelį krovinių terminalą šalia oro uosto”, – sakė A.Butkevičius.
Reikalingas aplinkkelis
Vakar diskutuota ir apie tai, ar į naujo oro uosto terminalą turi būti nutiestas naujas kelias. „Gaunama daug nusiskundimų dėl didžiulio eismo per Karmėlavos miestelį. Tai pablogino žmonių gyvenimo sąlygas”, – teigė A.Butkevičius.
Anot jo, dėl aplinkkelio turės apsispręsti ir vietinė valdžia, išklausiusi gyventojų nuomonę. „Naujam aplinkkeliui numatyti trys variantai. Vienas jų – kelią įrengti arčiau gyvenvietės. Tai galima padaryti greičiau, tačiau tada reikėtų statyti apsaugines sieneles nuo triukšmo. Antras būdas – toliau nuo Karmėlavos nutolęs aplinkkelis, tačiau tada reikia statyti tunelį, tai kainuotų brangiau. Statybos pabrangtų apie 40 milijonų litų. Trečias variantas, statant viadukus, vargu ar įgyvendinamas”, – svarstė A.Butkevičius.
Ministras pridūrė, kad išklausė ir dar vieną pasiūlymą. „Galima tiesti aplinkkelį nuo Palemono sankryžos, aplenkiant Karmėlavą ir kitas gyvenvietes ir įsijungiant į kelią Kaunas – Zarasai – Daugpilis. Tai būtų pats geriausias variantas. Jis bus įgyvendintas, tik nežinia kada. Daugelio manymu, tai galima padaryti 2020-2025 metais. Tokia perspektyva gyventojų neguodžia. Todėl šiuo metu klausimą reikėtų spręsti įrengiant Karmėlavos aplinkkelį”, – teigė A.Butkevičius.
Užtruko projektavimas
Oro uosto generalinis direktorius Kęstutis Cucėnas sakė, kad naujas terminalas bus statomas etapais. „Pirminiame etape jo kaina bus apie 35 mln. litų. Bus įrengta centrinė dalis, kuri per keletą metų bus dar išplėsta tiek, kad Kaune būtų galima aptarnauti apie 3 mln. keleivių per metus”, – sakė direktorius.
Anot jo, nuo gamtinių sąlygų ir statybininkų priklausys, ar terminalas bus laiku pastatytas. „Mes tai privalome padaryti. Dabar baigiami projektavimo darbai, atrenkami statybininkai. Viskas užsitęsė, nes iš pradžių manyta įrengti terminalą, kuris atitiktų Šengeno reikalavimus. (Pagal Šengeno susitarimo reikalavimus terminale turi būti atskirti Šengeno erdvės ir kiti keleiviai.) Tačiau paskui nutarta statyti tokį objektą, kuris nebūtų laikinas”, – sakė K.Cucėnas.
Dabartinis oro uosto pralaidumas – pusė milijono keleivių per metus. Po rekonstrukcijos keleivių terminalo plotas padidės trigubai – nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. kv. metrų. Taip pat ketinama maždaug dvigubai padidinti 150 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Iki šių metų keleivius atvežantiems ar juos pasitinkantiems vairuotojams už čia paliktas mašinas mokėti nereikėjo. Tačiau nuo sausio 1 dienos jau renkamas automobilių stovėjimo mokestis. Visi atvykstantieji turi pravažiuoti pro apsaugos postą. Apsaugos darbuotojai paaiškina, kad už 20 minučių stovėjimą mokėti nereikia, o vėliau stovėjimas kainuoja po 2 litus už valandą.
Šiemet taip pat bus įrengta kilimo ir tūpimo tako šviesų signalinė sistema, kainavusi – daugiau nei 10 mln. litų. Tai leis lėktuvams saugiau leistis esant blogam matomumui. Dar reikės platinti pakilimo taką, rekonstruoti keleivių peroną, įrengti riedėjimo takus lėktuvams. Planuojama statyti lėktuvų aptarnavimo angarą.