Lietuvos universitetai – kryžkelėje

Reformavus aukštąjį mokslą studentai gali brangiau mokėti už studijas, o dalis dėstytojų – netekti darbo

Dėl aukštojo mokslo reformos pastaruoju metu verda karštos diskusijos.

Universitetų profesūra nori didesnės aukštųjų mokyklų autonomijos, geresnio finansavimo, o studentai pageidauja kokybiškesnių studijų, jaunesnių dėstytojų ir galimybės įgytu išsilavinimu konkuruoti su Europos Sąjungos šalių specialistais.

Reikia alternatyvos

Lietuvoje yra beveik 190 tūkstančių studentų. Vienų teigimu, tai labai daug ir todėl visiems suteikti gerą kvalifikaciją neįmanoma.

Žinių lygiu jauni specialistai esą gerokai atsilieka nuo mokslus baigusiųjų užsienio universitetuose.

Oponentai teigia, kad studentų skaičiaus nereikia mažinti, nes protai – vienintelis didelis turtas, kuriuo Lietuva gali didžiuotis.

„Esame atsidūrę prieštaringoje situacijoje, – įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas profesorius Romualdas Ginevičius. – Kaip parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, jei pinigų trūksta? Palikus tą patį finansavimą ir sumažinus studentų skaičių, vienam studentui, žinoma, tektų daugiau valstybės pinigų. Galbūt pagerėtų ir studijų kokybė, bet tai nebūtų esminis problemos sprendimas.”

Rektoriaus nuomone, šį klausimą reikia spręsti kompleksiškai. „Kokią alternatyvą mes galime pasiūlyti abiturientams? – retoriškai klausia profesorius. – Kolegijas, rengiančias beveik vien vadybininkus, profesines mokyklas, kurios dar nėra patrauklios? Jaunimui liks vienas kelias – arba svetur laimės ieškoti, arba degraduoti.”

R.Ginevičiaus nuomone, gali atsitikti taip, kaip su Lietuvos kaimu. Netekęs darbo kaimo jaunimas prasigėrė, degradavo. Tad ir atitolinus jaunus žmones nuo aukštojo mokslo procesas gali būti negrįžtamas.

Numatoma, kad universitetus reitinguos studento krepšelis, kurio mechanizmas dar tik kuriamas. Jei jaunuolis rinksis vieną ar kitą universitetą, vadinasi, jis jam atiduos balus, taigi ir valstybės skiriamus pinigus. Valstybės reguliavimą siūlant rinktis aukštąsias mokyklas ir studijų programas iš šios reformos norima išeliminuoti.

„Dabar populiariausi socialiniai mokslai, tad ar neatsitiks taip, kad jaunimui bus palikta teisė rinktis studijuoti daugiausia juos – vadybą, ekonomiką, o technologinių mokslų niekas nesirinks? Dirbančiųjų ne pagal specialybę dar padaugės, valstybės pinigai bus panaudojami neefektyviai. O kokie kokybiniai reikalavimai keliami privatiems universitetams, kol kas apskritai neaišku”, – sakė R.Ginevičius.

Krepšelyje – ir studentų lėšos

Rektorių konferencijos vadovo nuomone, viso proceso negalima paleisti savieigai, bent minimalus valstybinis reguliavimas turi būti. Visose valstybėse, kur didelė universitetų konkurencija, valstybinis reguliavimas išlieka.

Dėl turto, kuriuo norima disponuoti, irgi kertasi akademinių bendruomenių ir įvairių institucijų vadovų nuomonės.

„Manau, negali kilti abejonių, kad universitetams priskirti pastatai, žemė, kitas turtas, kuriuos dabar universitetai valdo ne savarankiškai, turi būti perduodamas aukštosioms mokykloms, – mano R.Ginevičius. – Bandymas įžvelgti šio turto privatizavimo grėsmę niekuo nepagrįstas – yra daugybė saugiklių ir kontrolės formų, kaip nuo to apsaugoti.”

Kauno technologijos universiteto mokslo prorektoriaus profesoriaus Vytauto Ostaševičiaus teigimu, pernai į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo tik 28 proc. pernykštės laidos abiturientų. Tai nedaug, tad siūlymas dar sumažinti studentų skaičių, pasak profesoriaus, nėra logiškas. „Tai, kad į krepšelį norima įdėti ne tik valstybės, bet ir verslo bei studentų lėšas, iš esmės yra sveikintinas, bet užmokesčio už mokslą didinimas gali daugelį jaunų žmonių atbaidyti nuo studijų, – mano pašnekovas. – Lietuvos studento krepšelio lėšos turi prilygti europinėms lėšoms ir būti tris kartus didesnės, nei yra dabar. Tačiau drastiškomis priemonėmis didindami šį krepšelį galime prašauti pro šalį.”

Profesūrai – per didelis darbo krūvis

Paradoksalu ir tai, kad Lietuvos universitetų profesūros metinė vedamų užsiėmimų norma 3-4 kartus viršija dirbančiųjų kituose Europos universitetuose darbo krūvį. Todėl, profesoriaus manymu, būtina jį normalizuoti. „Studijų programų mūsų universitetuose yra tikrai per daug. Galbūt reikėtų kai kurias jų sujungti ir sudaryti dėstytojams galimybę skaityti paskaitas didesniais srautais, o ne tai darant mažomis grupelėmis blaškyti jėgas ir laiką. Skaitydamas mažiau paskaitų profesorius ar docentas turės galimybę nuolat atnaujinti kursą, geriau pasirengti užsiėmimams”, – mano V.Ostaševičius. Lygindamas užsienio ir Lietuvos dėstytojų profesinį pasirengimą, prorektorius teigia pirmenybę atiduodantis užsieniečiams – jie esą paskaitoms rengiasi kruopščiau. Kita vertus, Lietuvos universitetų profesūros atlyginimai nepalyginamai mažesni nei kolegų užsienyje.

Premjero Gedimino Kirkilo nurodymu yra sudaryta darbo grupė, kuri, manoma, suformuos pagrindines nuostatas, lemiančias, kuriuo keliu turėtų pasukti Lietuvos mokslas ir studijos. „Dėl aukštojo mokslo pertvarkos reikalingas politinis susitarimas, tad darbo grupės užduotis yra konkreti: diskutuoti, svarstyti, bandyti suderinti pasiūlymus ir generuoti rekomendacijas, kaip vykdyti mokslo ir studijų reformą”, – „Kauno dienai” sakė švietimo ir mokslo viceministrė, darbo grupės narė Virginija Būdienė.

Pagrindiniai principai, dėl kurių diskutuojama, yra švietimo sistemos valdymo, mokslo ir studijų finansavimo pertvarka, infrastruktūros plėtimas ir kiti. Klausimas, ar reikia Lietuvai tiek universitetų, kiek jų yra dabar (vien valstybinių – 15), irgi labai svarbus.

„Daug ką nulems konkurencinis principas, – mano viceministrė – Studentas, į universitetą atėjęs su savo studijų krepšeliu, jau savaime parodys, kurios studijos patrauklios ir konkurencingos, o kurios – ne. Kita vertus, valstybė turi intenciją išlaikyti ne tik didžiuosius nacionalinius bet ir specializuotus universitetus, taip pat iš dalies dotuoti esančiuosius regionuose. Tad kol kas kalbėti apie universitetų sujungimą ar mažinimą dar anksti.”

Mokslininkai atlieka tyrimus

Į studento krepšelį norima sukrauti ir valstybės lėšas, ir tas, kurias atneš studentas, pasiskolinęs pinigų iš banko ar gavęs iš kokio nors fondo. Pasak V.Būdienės, reikės spręsti dilemą: ar mažinti studentų skaičių ir taip padidinti studijoms reikalingas lėšas ar iš studentų reikalauti daugiau mokėti už mokslą? Be to, kaip nenusižengti Konstitucijos nuostatai, kad gerai besimokantiesiems mokslas nemokamas?

Į šiuos klausimus turėtų iš dalies atsakyti Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu mokslininkų atliekamas tyrimas: norima išsiaiškinti, kokia patirtis sukaupta užsienio šalyse. Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) rektorius profesorius Henrikas Žilinskas mano, kad turi būti sudarytos palankios sąlygos visiems studentams gauti studijų paskolas, o gerai besimokantiems – dar ir stipendijas.

Profesoriaus, kuris yra ir Rektorių konferencijos viceprezidentas, teigimu, Kaune norima kurti aukštųjų mokyklų konsorciumą. Moderniuose bendruose studijų centruose kelių universitetų studentai galėtų mokytis užsienio kalbų, naudotis bendra biblioteka, laboratorijų įranga. „Juk svarbiau ne pati jungimo idėja, bet tai, kokia studentams iš to būtų nauda”, – mano LVA rektorius.

Dėl atlyginimų siūlo kovoti patiems

„Dabartinė aukštųjų mokyklų būklė kelia nerimą, pagal visus rodiklius atsiliekam net nuo kaimyninių šalių. Jei nebus reformuotas mokslas ir studijos, protų nutekėjimo sustabdymas liks tik tuščia deklaracija”, – „Kauno dienai” sakė vienas Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderių, Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius. Liberalai, parengę studijų sistemos reformos metmenis, siūlo mažinti valstybės vaidmenį aukštojo mokslo valdyme, užtikrinti sąžiningą aukštųjų mokyklų konkurenciją ir pan.

„Svarbu, kad mokslininkai konkuruotų dėl lėšų, skiriamų mokslo projektams, kad privatus sektorius ir patys studentai galėtų prisidėti prie mokslo ir studijų finansavimo, – sakė G.Steponavičius. – Tai leistų reikliau žiūrėti į teikiamas paslaugas, o mokslo ir studijų institucijoms disponuoti didesnėmis lėšomis. Galėtume didinti dėstytojų atlyginimus ir rengti labiau motyvuotus specialistus”. Pašnekovo teigimu, jei darbo grupė pateiks tam palankius siūlymus, reformą būtų galima pradėti nuo kitų metų antrojo pusmečio.