Sausi pusryčiai atsirado XIX a. pabaigoje kaip dietinis produktas, daugiau skirtas sveiko maisto šalininkams. Laikui bėgant atsirado begalybė sausų pusryčių rūšių. Ar iš tiesų tai sveikas, skanus ir greitai paruošiamas produktas, ar tai priklauso nuo to, kokius išsirinksime?
Greita, sveika ir skanu
Sausi pusryčiai – kaloringumo aukščiausios kokybės produktas, puikiai tinkamas kasdieniniam pusryčių stalui sveikai gyvenantiems ir norintiems išsaugoti puikias kūno linijas žmonėms.
Sausų pusryčių pasiūla išties didelė: įvairių grūdų (kviečių, avižų, ryžių, grikių, kukurūzų) be priedų, taip pat su džiovintais vaisiais ir uogomis, riešutais, karamele, šokoladu, medumi dribsniai, trapučiai, duonelės.
Į sausų pusryčių sudėtį įeina šešios svarbiausios maisto sudedamosios dalys: baltymai ir riebalai, angliavandeniai, ląsteliena, mineralinės medžiagos, vitaminai (A, C, D, B1, B2, B6, B12). Dėl originalios sausų pusryčių gamybos technologijos išsaugomos visos vertingos grūdų savybės ir maistinės medžiagos.
Trapučiuose ir duonelėse nėra cholesterolio ir gliuteno, todėl jie ypač vertingi alergiškiems bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms. Sausi pusryčiai dažnai įtraukiami į įvairias dietas dėl mažo kaloringumo. Jie taip pat teigiamai veikia žarnyną.
Gamintojai dažniausiai rekomenduoja sausus pusryčius užpilti pienu, tačiau jie puikiai dera ir su kefyru, jogurtu, grūdėta varške bei sultimis. Tereikia trupučio fantazijos, ir sausus pusryčius galima valgyti su šviežiomis uogomis ar vaisiais. Tai lengvas, sveikas ir gardus produktas, jau tapęs įprastu daugeliui vaikų ir suaugusiųjų.
Sausų pusryčių kilmė
Sausų pusryčių istorija prasidėjo nuo vieno atsitikimo, kai gydytojas Džonas Harvėjus Kellogas ir jo brolis Vilas Keitas Kellogas gamino pusryčius, skirtus sveikatos sanatorijos pacientams. 1894 m. broliai iš krūvos kviečių gamino pusryčių dribsnius, eksperimentuodami su virtais kviečiais. Suspaudus velenais, kviečiai tapdavo lipnia mase. Grįžę rytais juos traiškydavo. Galiausiai broliai suprato, kad viską lemia ilgas mirkymas, o sutraiškytus grūdus telieka pakepinti. Broliai ėmė eksperimentuoti su kukurūzais ir netrukus skrudintų kukurūzų dribsniai, patiekti su pienu, buvo patys mėgstamiausi sanatorijos pacientų.
SŽ pataria
Kaip išsirinkti geriausius?
Sveikatos ir mitybos specialistai rekomenduoja atidžiai perskaityti sausų pusryčių sudėtį etiketėse, ypač juos perkant vaikams. Taip galėsite išvengti produktų, turinčių kenksmingų medžiagų.
Pažiūrėkite, kiek yra druskos ir cukraus, patikrinkite, ar nėra dirbtinių dažiklių ar konservantų. Nepirkite vaikams ryškių spalvų (raudonų, žalių, mėlynų ir pan.) sausų pusryčių. Natūralūs dažikliai, deja, atrodo blankiau už dirbtinius. Pavyzdžiui, natūralūs produktai kakava ar degintas cukrus suteikia rudą spalvą.
Anglų mokslininkai iš Sautamptono (Southampton) universiteto ištyrė, jog dirbtiniai dažai skatina mažų, konkrečiau – trejų metų vaikų hiperaktyvumą.
Patikrinkite pagaminimo datą ir galiojimo laiką. Sveikatos ir mitybos specialistai siūlo rinktis kuo mažesnio galiojimo laiko sausus pusryčius. Kai kurių sausų pusryčių galiojimo laikas siekia net iki penkerių metų.
Atidžiai pažiūrėkite, kas gamintojas, kaip pagaminti sausi pusryčiai ir kokios jie kokybės. Patartina geriau rinktis patikimų ir žinomų gamintojų produktus.