Lietuvoje nuolat apgailestaujama, jog šalį palieka intelektualūs žmonės, tačiau iki šiol niekas neužsiminė, kad į užsienius iškeliauja ir daugybė aukšto lygio sportininkų.
Sportas – politika
Sporto talentų nutekėjimas valstybei toks pat skaudus smūgis, kaip ir intelektualių žmonių praradimas.
Ne paslaptis, kad sportas pasaulyje – didžiosios politikos sudėtinė dalis.
Apie tai byloja olimpinės žaidynės, pasaulio futbolo čempionatai, į kuriuos, tikėdamiesi išvysti savo sportininkų triumfą, suvažiuoja šimtai tūkstančių žmonių.
Atvyksta ir valstybių vadovai, karališkieji asmenys.
Pergalių, medalių skaičius pa-rodo valstybės galią. Viešai skelbiama, kiek vienai ar kitai šaliai kainavo paruošti sportininką, laimėjusį olimpinį aukso medalį.
Pasigirti negalime
Olimpinių medalių gausa Lietuva ir Klaipėda negali pasigirti.
Tenka tik džiaugtis Nemuno krašto galiūno Virgilijaus Aleknos tvirtomis rankomis, kurios toli skraidino diską pastarosiose dvejose olimpinėse žaidynėse, ir lyg iš dangaus nukritusiu šaulės Dainos Gudzinevičiūtės aukso medaliu Sidnėjaus olimpiadoje.
Ir viskas nuo 1990 metų Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.
O Sovietų Sąjungos laikais – 1988 metais Seulo (Pietų Korėja) žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo net 10 aukso medalių.
Talentas nevertinamas
Tikrai Lietuva turėtų vienu kitu medaliu daugiau, jei mūsų šalis saugotų ir vertintų jau išaugintus, tačiau dar kelio į didįjį pasaulio sportą ieškančius talentingus atletus.
Vien kiek jų neišsaugota Klaipėdoje.
Kad išgyventų, Europos ar net pasaulio čempionatuose aukštas vietas užėmę jaunuoliai spjauna į sportui atiduotus metus, į jiems žadamas perspektyvas ir išvyksta laimės ieškoti į Airiją, Ispaniją, Jungtines Amerikos Valstijas ar net Rusiją.
Kai kurie nesusivilioja užsieniu, tačiau atsisveikina su sportu, nutarę dirbti paprastą darbą.
Sportu gyvas nebūsi
Tai patvirtina ir lengvosios atletikos treneriu dirbantis Rimantas Zabulionis. Daugkartinis Lietuvos vyrų sprinto (60, 100 ir 200 m) čempionas, Klaipėdos 60 ir 100 m rekordininkas Mantas Semčenka iš sporto struktūrų negavo nė lito.
Palyginti jaunas (šiandien jam 24-eri) bėgikas su treneriu atsisveikino pasakęs: „Norėčiau sportuoti, tačiau reikia kabinti batelius ant vinies, nes esu priverstas ieškoti darbo”.
Jis iš Lietuvos neišvyko, tačiau kiti jauni vyrai laimės ieško svetur.
Ko gero, nedaugelis Dublino restorane pietavusių lietuvių žinojo, kad juos aptarnavo Lietuvos 60 metrų bėgimo čempionas Tomas Piekus.
Sportininkas įgijo specialybę ir, numojęs ranka į viską, atsidūrė anapus Lamanšo sąsiaurio.
Vietoj irklų – Airija
Irklavimo specialistas Liudvikas Mileška gaili taip pat į Airiją išvykusio irkluotojo Vaidoto Seminavičiaus.
Į 2000, 2001 ir 2004 metais miesto geriausių sportininkų dešimtuką patekęs sportininkas kartu su draugais keturviete valtimi 2004 (olimpinių) metų pasaulio čempionate užėmė aukštą 8-ąją vietą.
V.Seminavičius tuomet per mėnesį gaudavo 750 litų, tačiau to buvo maža, kad išgyventų.
Jam išvykus į užsienį, L.Mileška vėl turėjo sukti galvą, kas galėtų sėsti į Vaidoto vietą.
Dėl tos pačios bėdos karjerą baigė kartu su V.Seminavičiumi irklavęs Tadas Trilikauskas.
L.Mileška teigė, jog sportuoti po darbo – neužtenka, kad galėtum kovoti tarptautiniuose vandenyse. O be profesionalumo net neverta tikėtis kažką pasiekti užsienio varžybose.
Išvyko į JAV
Lietuvos laisvųjų imtynių rinktinės vyriausiasis treneris klaipėdietis Sergejus Kasimovas visų, išvykusių laimės ieškoti į užsienį, net neįstengė išvardinti.
Šiandien Rusijoje pinigus uždirbantis perspektyvus imtynininkas Egidijus Vielavičius prieš keletą metų Europos čempionate buvo užėmęs 5-ąją vietą, daugelyje tarptautinių turnyrų tapo prizininku.
Antanas Merkevičius išvyko į Ameriką, Vladimiras Šilinskas, broliai Karpunovai – į Airiją, Aleksandras Krasovskis – į Kanadą.
Šiandien krepšį kraunasi ir 20-metis Mindaugas Rumbutis. Europos jaunimo čempionate 5-ąją vietą užėmusiam jaunuoliui buvo pranašaujama graži ateitis, tačiau M.Rumbutis mintyse jau mato ne imtynių kilimą, o užsienio dangoraižius.
2002 metų Europos jaunių čempionato bronzos medalininkas Jevgenijus Stramousas šiandien pinigą kala vagodamas jūras, vandenynus.
O anuomet radus papildomų pinigų būtų buvę galima tikėtis ir pergalių suaugusiųjų varžybose ir realiai galvoti apie olimpinės žaidynes.
Palikti vieni patys
„Sunku palyginti sportininkų gyvenimą ankstesniais laikais ir šiandien, – sakė treneris S.Kasimovas. – Sportininkus darbovietės išleisdavo į varžybas, stovyklas ir net mokėdavo algą, miesto valdžia geresnį atletą aprūpindavo butu, „išsukdavo” iš tarnybos kariuomenėje, „įtaisydavo” į aukštąją mokyklą. O šiandien jauni vyrai palikti likimo valiai.”
Anot specialisto, galvą turintis sportininkas, nors ir įstojęs į aukštąją mokyklą, turi sukti galvą, iš kur gauti pinigų sumokėti už mokslą.
Šiandien niekas nepadeda gabiems jaunuoliams įstoti į aukštąją mokyklą, susirasti patogų ir gerai apmokamą darbą.
S.Kasimovas nesigilino daug skaičiuodamas. Jeigu vietoj 200 litų duotų tūkstantį, salėje daug imtynininkų liktų lieti prakaitą.
„Numeta centus ir dar stato ant ausų”, – neslėpė pykčio treneris.
Išvyksta ir studijuoti
Ir dar dėl vienos priežasties Klaipėdos sportas netenka perspektyvių sportininkų. Ūgtelėję klaipėdiečiai išvyksta studijuoti į užsienį.
Miesto lengvosios atletikos federacijos prezidentas Edmundas Norvilas sakė, kad tokių sportininkų žingsnis yra suprantamas ir pateisinamas. Jis nėra toks skaudus, koks būna, kai nuo mažens augintas ir lyg savu vaiku tapęs bėgikas išvažiuoja užsidirbti duonos kąsnį.
Taip pasielgė 20-metis greitakojis Deividas Šeferis.
Antrus metus JAV studijuojantis klaipėdietis treneriui prižadėjo, kad baigęs studijas grįš į Klaipėdą.
„Deividas – labai protingas vaikinas, – sakė E.Norvilas. – Grįžęs į Klaipėdą, jis atneš lengvosios atletikos sporto šakai naudos.”
Kaip ir D.Šeferis, Amerikoje studijuoja trenerio Romo Beržinsko auklėtinė Alina Verpiotaitė.
Žala šaliai – akivaizdi
Ar daug perspektyvių krepšininkų netekome?
„Skaičiau, kad per pastaruosius 15 metų iš Lietuvos į Ameriką buvo išviliota 230 žaidėjų, tarp jų – nemažai klaipėdiečių, – sakė Klaipėdos V.Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius Stasys Kaupys. – Daugelis jų žaidė Lietuvos krepšinio lygoje, vadinasi, į juos buvo sudėta daug Lietuvos pinigų.”
Anot S.Kaupio, nors dalis jų grįžta, tačiau žala Lietuvai – akivaizdi.
Iš valstybės buvo išvežtos 23 LKL komandos.
Turėtų rasti lėšų
Europos jaunimo vicečempionę Liną Grinčikaitę išugdęs E.Norvilas mato paprastą sprendimo būdą. Valstybės sporto institucijos ypač didelį dėmesį jau turėtų skirti sportininkui, bebaigiančiam vidurinę mokyklą.
Miesto sporto vadovai turi stengtis rasti lėšų jaunuoliui, kad jis toliau studijuotų aukštojoje mokykloje ir būtų visokeriopai aprūpintas – gautų maitinimą ar pinigų, jam būtų surengtos treniruočių stovyklos, kad jis būtų aprūpintas apranga.
Anot E.Norvilo, pastaraisiais metais Klaipėdos universitetas deda daug pastangų, kad sportininkai neišvyktų iš uostamiesčio, kad jie čia turėtų sąlygas ir studijuoti, ir kelti sportinį meistriškumą.