Natūriniai mainai kapinių teritorijoje

Nei Savivaldybė, nei žydų bendruomenė kol kas nepajėgios tinkamai sutvarkyti neveikiančias kapines prie Radvilėnų plento

Į apleistą neveikiančių Senųjų žydų kapinių teritoriją padorumą praradę kauniečiai čia veža statybų atliekas, išardę seną kapinių tvorą automobiliams įvažiuoti. Ta spraga tvoroje naudojasi ir kiti gyventojai, pamažu paversdami prastai prižiūrimas, beveik prieš 60 metų uždarytas kapines įvairių atliekų sąvartynu. Vienas kaunietis, statantis namą kapinių kaimynystėje, pasišovė savo lėšomis sutvarkyti bent dalį jų teritorijos mainais už žydų bendruomenės išduotą leidimą šioje amžinojo poilsio vietoje laikyti statybines medžiagas.

Bendruomenė prašymą patenkino

Nors užrašas ant paminklinio akmens Senosiose žydų kapinėse prie Radvilėnų plento byloja „Tebūnie šventas jų atminimas”, tačiau kasdienybėje yra kitaip. Čia sutiksi ir girtaujančius, ir šunis vedžiojančius gyventojus, ir vasarą laikinas buveines įsirengusius benamius, ir statybų atliekas išverčiančius automobilius.

Matydamas visa tai kaunietis Antanas Miniotas, statantis sau didelį gyvenamąjį namą Senųjų žydų kapinių kaimynystėje, kreipėsi į Žydų bendruomenę dėl oficialaus leidimo apleistoje kapinių teritorijoje laikyti statybines medžiagas. Žydų bendruomenės taryba gan pragmatiškai įvertino tokį kauniečio prašymą – neprieštaravo, nes A.Miniotas raštiškai pažadėjo iki gegužės pradžios atlaisvinti užimtą kapinių teritoriją, išvežti kitų suverstą statybų laužą, atvežti žemių ir išlyginti plačią patvorio juostą, užsėti ją žole, atstatyti išgriautą tvoros dalį.

„Kapinių priežiūros” direktoriaus Valdemaro Olšausko nuomone, bendruomenei nederėjo leisti sandėliuoti statybines medžiagas. „Jei Antanas Miniotas leidimo pirmiau būtų atėjęs pas mane, aš jo nebūčiau davęs. Kapinių negalima paversti nei statybinių medžiagų sandėliavimo aikštele, nei įvairių atliekų sąvartynu”, – sakė V.Olšauskas. Jis kartu apgailestavo, kad vasarą aptvarkytą šių kapinių teritoriją kauniečiai vėl prišnerkštė, išgriovė tvoros dalį.

Lanko kartą per metus

Žydų bendruomenės narė Asia Gutermanaitė teigė, kad bendruomenė šią kapinių teritoriją gavo dar XIX amžiaus viduryje. Dešinėje nuo centrinio tako kapinių pusėje buvo laidojami suaugusieji, o kairėje – vaikai. Geriau išsilaikiusi dešinioji kapinių pusė. Kadangi II pasaulinio karo metu naciai sunaikino daugumą Kaune gyvenusių žydų, tai čia palaidotųjų artimųjų nebeliko, tačiau ne vien todėl jos sudaro nelankomų ir apleistų kapinių įspūdį.

„Mūsų tauta neturi tradicijos sodinti kapavietėse gėles ar kaip kitaip jas puošti, – aiškino A.Gutermanaitė. – Mes lankome savo mirusiųjų kapus kartą per metus, anksti rudenį, prieš mūsų Naujuosius metus. Vietoje gėlių nešame akmenuką, kurį paliekame ant kapo. Gal todėl mūsų kapinės atrodo mažai lankomos ir neprižiūrimos”, – aiškino A.Gutermanaitė.

Vieni žydų bendruomenės atstovai sakė, kad nepritaria jų tarybos sprendimui leisti kapinėse sandėliuoti statybines medžiagas, o kiti tvirtino, kad pavasarį bus iš to naudos – pagražės dalis prastai prižiūrimos kapinių teritorijos. Pastarajam teiginiui pritarė ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, pasirašęs minėtą leidimą. Kartu jis sakė nesuprantąs, kodėl kilo toks šurmulys dėl statybinių medžiagų sandėliavimo kapinėse. Anot G.Žako, jei Savivaldybė būtų įgyvendinusi šių kapinių sutvarkymo projektą, kuris buvo parengtas prieš 10 metų, dabar nereiktų stebėtis atsirandančiu sąvartynu. Žydų bendruomenė tikisi, kad padėtis iš esmės keisis, kai bus parengtas ir realizuotas kapinių sutvarkymo planas.

Būtina suvienyti pastangas

Anot miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Stasės Stasiūnienės, Kaune yra 25 kapinės, iš kurių 5 yra veikiančios, 8 – ribotai veikiančios. Būtent 13 pastarųjų kapinių pirmiausiai tvarkomos, joms rengiami detalieji planai. „Iki 2010 metų bus parengti ir neveikiančių kapinių, tarp kurių yra ir Senosios žydų kapinės, detalieji planai, užbaigta jų teisinė registracija, tačiau kapinių tvarkymas dėl to nepagerės. Vis vien reikia naujo projekto, lėšų ir bendrų su žydų bendruomene pastangų”, – sakė S.Stasiūnienė. Kartu ji atkreipė dėmesį į tai, kad maždaug prieš 10 metų parengtas Senųjų žydų kapinių 213 tūkstančių litų vertės sutvarkymo projektas nebuvo įgyvendintas ir dėl lėšų stygiaus, ir dėl to, kad nebuvo sulaukta užsienyje gyvenančių žydų žadėtos paramos.

Kauno žydų bendruomenės Kapinių ir buvusių žudynių vietų komisijos pirmininkas Motelis Rozenbergas sakė nežinąs, kokią pagalbą Savivaldybei žadėjo užsienyje gyvenantys tautiečiai, tačiau dabartinę kapinių, kurios kartu yra ir kultūros vertybė, priežiūrą jis vertinąs prastai. Tuo tarpu „Kapinių priežiūrai” kasmet tenka sukti galvą, kaip iš Savivaldybės skirtų lėšų tinkamai prižiūrėti visas kapines mieste. Dviem žydų kapinėms (apie 9 ha) prižiūrėti skiriamas vienas darbininkas. Tad tik talkos gelbsti, kai reikia retinti ar rauti krūmus, šienauti, surinkti ir išvežti šiukšles, užtaisyti spragas tvorose. Stambesniems darbams pinigų nelieka. Tikimasi, kad užsienyje veikiančios įvairios žydų organizacijos padės Savivaldybei parengti ir realizuoti Senųjų žydų kapinių sutvarkymo projektą.

Aktyvumo labai trūksta

Paminklosaugos specialistės Danutės Rūkienės nuomone, neveikiančios Senosios žydų kapinės prižiūrimos pagal galimybes, nelaukiant žydų bendruomenės iniciatyvos. Net patys paminklosaugininkai yra surengę ne vieną talką teritorijai tvarkyti. Savivaldybės lėšomis buvo pastatyta nauja metalinė tvora, atminimo akmuo, įvestas apšvietimas, atliekami būtini priežiūros darbai. Anot Gričiupio seniūnijos seniūno Ričardo Rusteikos, žydų bendruomenė galėtų energingiau domėtis šių kapinių likimu, nepalikdama visos priežiūros ir iniciatyvų vien valdiškoms institucijoms.

Kaunietis Antanas Miniotas, kurio gyvenamasis namas iškils per kelis metrus nuo Senųjų žydų kapinių, sakė ne tik sutvarkysiąs didelius jų patvorių plotus, bet ir pasės žolytę. „Pasodinčiau ir medžius, jei man tai leistų bendruomenė ir paminklosaugininkai”, – tvirtino A.Miniotas, suinteresuotas tvarkingu vaizdu pro būsimo būsto langus ir dabartiniu statybinių medžiagų sandėliavimu kapinių teritorijoje.

Kol neveikiančių kapinių detaliųjų ir sutvarkymo planų vežimas pajudės iš vietos, žydų bendruomenė, matyt, viliasi senosiose kapinėse bent iš dalies pagerinti tvarką prekiniais mainais, kurie ne vienam kauniečiui kelia ne tik nuostabą.