Kas žinotina apie rotovirusinę infekciją

Visi tėvai laimingi, kuomet mato žaidžiančius linksmus ir sveikus savo vaikus. Tačiau kartais liga ateina neprašyta. Viena iš tokių pakankamai dažnų viešnių – rotavirusinė infekcija.

Išsivysčiusiose ir besivystančiose pasaulio šalyse ji yra dažniausia kūdikių viduriavimo priežastis. Europoje atlikus studijas nustatyta, kad apie 50 proc. vaikų, iki 5 metų amžiaus gydytų ligoninėje dėl viduriavimų, sirgo rotavirusine infekcija. O visame pasaulyje kasmet nuo šios ligos miršta apie pusė milijono vaikų.

Taigi, kuo rotavirusinė infekcija pavojinga mažiesiems? Kaip ja užsikrečiama, kokie ligos požymiai ir kaip gydyti bei apsisaugoti? Apie visa tai pasakoja Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Žarnyno infekcijų skyriaus vedėja gydytoja vaikų gastroenterologė Irena Ališauskienė

Infekcijos šaltinis

Didžiausias infekcijos šaltinis yra sergantis vaikas ir viruso nešiotojas. Apsikrečiama per maistą, vandenį, neplautas rankas. Manoma, kas šia liga galima užsikrėsti ir per orą. Daugybė žmonių gali būti šio viruso nešiotojai, todėl labai svarbu slaugant sergantį vaiką kuo dažniau plauti rankas.

Daugiausia viruso išskiriama su išmatomis per pirmas penkias ligos dienas. Užtenka itin nedidelio kiekio viruso, kad šia liga užsikrėstų kitas žmogus. Todėl šeimoje dažnai serga keli mažyliai, gali susirgti tėvai, seneliai ar kiti slaugantys asmenys.

Liga lengvai plinta vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose. Ja galima užsikrėsti prekybos centro ar restorano mamų kambaryje, nes stalai juose po kiekvieno pervystymo nedezinfekuojami.

Rotavirusinei infekcijai būdingas sezoniškumas. Ji, kaip ir gripas, dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku – lapkričio-balandžio mėnesiais, nes abiejų šių ligų virusai geriau išsilaiko šaltyje. Vasarą rotavirusinę žarnyno infekciją pakeičia kitos bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos.

Kokio amžiaus vaikai dažniausiai serga?

Dažniausiai serga 6 mėn. – 3 metų vaikai. Vėliau susirgti pavojus vis mažėja, nes vyresnieji įgyja rotaviruso antikūnų. Didžiausiai rizikos grupei priklauso vaikučiai nuo pusės iki dvejų metukų, jie liečia įvairius daiktus, o po to kaišioja pirštukus į burną. Rotavirusine infekcija pavojingiausia kūdikiams Jų mažesnės skysčių atsargos, greitesnė medžiagų apykaita. Persirgus pirmą kartą susidaro tik trumpalaikis imunitetas. Tad vaikai iki 5 metų gali sirgti keletą kartų. Tačiau pirmas kartas yra pats sunkiausias.

Ligos požymiai

Užsikrėtus rotavirusu, ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12-72 val. Patekęs į organizmą virusas ima daugintis plonosios žarnos gleivinėje ir pažeidžia ją. Ši po ligos visiškai atsigauna tik per 3-4 savaites.

Dažniausiai pasireiškiantys rotavirusinės infekcijos simptomai:

●karščiavimas, dažniausiai trunkantis 1-3 dienas;

●viduriavimas skystomis, vandeningomis, geltonos spalvos, rūgštaus kvapo išmatomis;

●vėmimas;

●vargina pilvo pūtimas, gurguliavimas, galimas skausmas;

●galimas kosulys, sloga. Tai būdinga apie pusei visų ligonių, dvi dienos prieš viduriavimą arba jau viduriuojant ir praeina nurimus virškinamojo trakto pažeidimo požymiams.

Jei ligos pradžioje vaikas daug kartų vemia arba viduriuoja, labai greitai netenkama vandens ir druskų, t.y. vystosi dehidracija. Vaiko būklė blogėja, jis tampa vangus, apatiškas, krinta kūno svoris. Laiku nesuteikus pagalbos, vystosi gyvybei pavojinga būsena. Jei vaikas daug kartų vemia ir viduriuoja, o šlapintis pradėjo retai, tėvai neturėtų laukti apylinkės gydytojo, o patys kuo skubiau vežti vaiką į ligoninę.

Gydymas namuose

Vemiantį ir viduriuojantį vaiką nedelsiant reikia pradėti gydyti jau namuose. Reikia duoti gerti skysčių, juos girdant nedideliais kiekiais (ne daugiau kaip 10-20 ml vienam kartui kas 2-3 min.). Jei kūdikis ar vaikas nenori gerti, tada skystis turėtų būti sugirdomas šaukšteliu ar pipete, lašinant skystį tiesiai į burną.

Geriausiai duoti gerti gydomojo druskinio tirpalo, skirto vandens ir druskų balansui atkurti. Skysčiams atkurti netinka arbata, paprastas vanduo, sultys, gazuoti gėrimai.

Skysčių girdymas – pats efektyviausias gydymas tuo laikotarpiu. Jei vaikas nustoja vemti, mažiau viduriuoja, galima gydyti namuose. Tačiau jei vaikas ir toliau dažnai viduriuoja arba vemia, būtina kuo skubiau vykti į ligoninę.

… ir ligoninėje

Sunkiais ligos atvejais tenka vaiką guldyti į intensyvios terapijos-reanimacijos skyrių ir iš karto pradėti lašinti skysčius į veną. Kitais atvejais gydytojas apskaičiuoja ir paskiria reikiamą gydomojo druskinio tirpalo kiekį, kurį ligoniukas turi išgerti. Deja, specifinio rotavirusinės infekcijos gydymo vaistais nėra.

Kaip išvengti?

Rotavirusinės infekcijos svarbi profilaktinė priemonė yra rankų higiena. Tiek ligonis, tiek jį slaugantis žmogus turi dažnai plauti rankas muilu.

Pagrindinė medicininė profilaktinė priemonė – skiepai nuo rotavirusinės infekcijos „Rotarix”. Tai gyva susilpninta vakcina, kuri apsaugo nuo sunkios rotavirusinės infekcijos ligos formų. Ji nėra valstybės dotuojama, todėl sumokėti už skiepijimą turi tėvai.

Vakcina yra geriama, tad mažylis išvengia ne itin malonių adatų dūrių. Pilnai apsaugai nuo infekcijos įgyti reikalingos 2 vakcinos dozės. Pirmą kartą kūdikis skiepijamas 6-20 gyvenimo savaitę (maždaug iki keturių su puse mėnesių), antroji dozė sugirdoma po mėnesio (4 savaičių). Kadangi liga pavojingiausia jauniausiems kūdikiams, rekomenduojama skiepytis pradėti kaip galima anksčiau. Vakcinacija turi būti baigta, iki kūdikiui sukanka 24 savaitės.

„Rotarix” vakcina gali būti skirta su bet kuria kita vakcina. Tačiau karščiuojančių, vemiančių ar viduriuojančių vaikų skiepyti negalima.

Taigi, tėvai jau turi galimybę pasirūpinti vaiko apsauga nuo rotavirusinės infekcijos. Daugumos tėvų, kurių vaikai sirgo rotavirusine infekcija, nuomonė apie ligą pasikeitė iš esmės. Jie tikrai nenorėtų su rotavirusais susidurti dar kartą.