Šiandien drauge su Trimis karaliais sugrįžta saulė, vyksta tikrasis perversmas
į Naujuosius metus. Tačiau šią dieną dera atsisveikinti ir su žaliaskarėmis eglutėmis
bei kitomis šventinėmis puošmenomis. Pagrindinę miesto eglę žadama nupuošti ir išvežti pirmadienį, tačiau Laisvės aikštės ir jos prieigų šventinis apšvietimas dar kurį laiką išliks.
Jokių atsisveikinimų su pagrindiniu švenčių simboliu egle nebus.
Atsisveikinama negarbingai
PB žiniomis, toks pat likimas laukia ir įstaigose, įmonėse, švietimo įstaigose bei miestiečių namuose puoštomis eglutėmis. Greičiausiai jos bus tiesiog išmestos, ir reikia viltis, kad ne bet kur į gatvę, o į konteinerius arba šalia jų.
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus pastebėjimu, kasmet eglučių puošiama vis mažiau, tad problemos neturėtų kilti. Švietimo įstaigoms pasiūlyta surinkti visas nereikalingas šventines puošmenas, taip pat eglutes, ir sudėti savose teritorijose, iš kurių visa tai bus surinkta ir išvežta. Arba palikti prie konteinerių.
Viena įmonių, kuri turės prisidėti prie eglučių surinkimo, bus bendrovė „Panevėžio gatvės”. Šios įmonės direktorius Gintaras Petrauskas pripažino, kad yra negarbingai atsisveikinama su švenčių simboliu, ir siūlė geriau puošti dirbtines eglutes, o jei yra poreikis natūraliems dalykams, tuomet, jiems atgyvenus, reikia tinkamai sunaikinti, nemesti bet kur gatvėje.
„Teko girdėti, kad organizuojamos eglučių deginimo akcijos ir šis ritualas ypač patinka vaikams. Tačiau man tai labiau primena žiauroką niokojimo akciją. Galbūt reikėtų pasielgti taip: jeigu šv. Kalėdos siejamos su stebuklu, ir eglutė drauge su Trimis karaliais galėtų išnykti stebuklingai – naktį. Tai galima būtų padaryti namuose, galbūt įmonėse, tačiau naktį nupuošti pagrindinę miesto eglę – nerealu. Mūsų laukia darbas dideliame aukštyje, o tai pavojinga. Ir dar reikėtų gauti specialius leidimus dirbti tokiu paros metu”, – sakė G.Petrauskas.
Papročių nebuvo
Miestiečius eglutėmis aprūpinančios Panevėžio urėdijos vadovas Daugirdas Lukoševičius samprotavo: „Jeigu susikuriame ritualą puošdami eglutes, jas gerbiame ir žavimės, reikėtų gražiai ir atsisveikinti bei sutvarkyti, norint nešiukšlinti miesto. Galbūt supjaustyti ir sudėti į konteinerius arba šakas panaudoti augalams uždengti”.
Urėdas buvo įsitikinęs: jeigu ir būtų organizuojamos kažkokios eglučių surinkimo akcijos, panevėžiečiai nedalyvautų. Visa tai priklauso nuo vidinės žmonių kultūros, o apie ją pašnekovas turėjo kiek skeptišką nuomonę.
Kūčių vakaro, nakties burtų, Kalėdų ryto lietuviškus papročius kažkiek dar žinome ir mėginame išsaugoti. O ar senieji lietuviai turėjo atsisveikinimo su šventinėmis eglėmis bei kita puošyba ritualų? Panevėžietė etnologė Vitalija Vasiliauskaitė PB sakė, kad tokių papročių nebuvo. Gilioje senovėje Lietuvoje eglių nepuošdavo, tenkindavosi šakomis. Medžius ėmė puošti vėliau, bet ir tada, jiems atlikus savo funkciją, sukapodavo ir sudegindavo krosnyje, o šakomis uždengdavo žiemojančius augalus.
Perlenkiama lazda
Eglutes dera nupuošti po Trijų karalių – Kasparo, Melchioro, Baltazaro – pasirodymo. Tuomet baigiasi dvi savaites trukęs vadinamasis tarpukalėdžio ciklas. Baigiasi ir svečiavimosi bei linksmybių laikas, įvyksta tikrasis perversmas į Naujuosius metus. „Su Trimis karaliais grįžta saulė. Diena pailgėja per gaidžio žingsnį, o Trijų karalių dovanos yra laimės, gerovės, ramybės simboliai. Jie senojoje Lietuvoje labiausiai buvo siejami su gero derliaus palinkėjimu”, – pasakojo V.Vasiliauskaitė.
Etnologės samprotavimu, yra etninė problema, jei daug dėmesio skiriama eglutės ir namų puošimui, o paskui visa tai išmetama į gatvę. Anot pašnekovės, taip elgtis nedera. Taip pat perlenkiama lazda, kuomet nežinant papročių kilmės, – Trys karaliai viešose miesto vietose pasirodo sausio 5 dieną, o ne tikrąją – sausio 6 dieną.
Beje, vakar į Panevėžio miesto savivaldybėje vykusį kultūros projektų svarstymo posėdį Trys karaliai kaip tik buvo įžengę. Jie giedojo, pritardami armonika, sveikino, apdalino saldainiais. Kiek vėliau ir kiti svarbiausi Savivaldybės kabinetai nebuvo aplenkti.
Valdžiai pataikauti nereikėtų
Šią teatralizuotą eiseną organizavo Panevėžio bendruomenių rūmai. PB šnekinta rūmų specialistė Vanda Liobikienė PB sakė, kad dar lankėsi Apskrities viršininko administracijoje, miesto dienraščių redakcijose, mėgino užeiti į vieną restoraną, bet ten buvo daug lankytojų, tad išsigando būti nesuprasti ir spruko. Šios eisenos metu Trys karaliai taip pat sveikino ir sutiktus miestiečius.
Šiandien, anot Vandos Liobikienės, Bendruomenių rūmuose organizuojama suvalkiečių, svečių iš Kybartų vakaronė, kurioje apsilankys ir Trys karaliai.
Paprašyta pakomentuoti tokius kultūros žmonių žygius, etnologė V.Vasiliauskaitė sakė: „Trijų karalių ėjimas į valdiškas įstaigas – taip pat lazdos perlenkimas. Bendruomenių rūmai turi tarnauti miesto bendruomenei, bet nepataikauti valdžiai. Trys karaliai vaikščiodavo su šventinta kreida ir rašydavo savo ženklus, kurie turėdavo magišką reikšmę, bet tai buvo daroma būtent sausio 6 dieną”.
Nuomonės apie nepagarbą nupuoštai eglutei ir Trijų karalių pasirodymą ne laiku PB klausė Jo Ekscelecijos vyskupo Jono Kaunecko. Aukštas dvasininkas paaiškino, kad Bažnyčia Tris karalius švęs sekmadienį. Tad rytoj visose Panevėžio bažnyčiose bus aukojamos šv. Mišios. Tuomet bus šventinama ir kreida, kuria, nubrėžus tris kryžius arba raides K+B+M, šie ženklai įgaus svarbią prasmę.
„Dabar šv. Kalėdas žmonės pradeda švęsti nuo Visų šventųjų. Nori daugiau pramogų, tad jas ir susikuria. Nieko stebėtina, kad ir Trys karaliai ima vaikščioti anksčiau nei reikia, bet tai nėra nusikaltimas. Tačiau kvailystė, kad su ypatingu ritualu puoštas eglutes po švenčių išmeta į gatvę. Mano tėveliai kaime sudegindavo. Manau, ir dabar jas reikėtų deramai sutvarkyti”, – apibendrino vyskupas J.Kauneckas.