Europos Parlamento narys Aloyzas Sakalas siūlytų Seimo komitetui atlikti detalų Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos patikrinimą ir spręsti, ar Lietuvai reikalinga tokia neefektyvi tarnyba. „Transparency International” Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius STT palygino su išsigandusia ir nežinančia, ką veikti su surinkta medžiaga, tarnyba.
Valstybė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) kasmet prideda po keletą milijonų litų, bet tai nepadeda mažinti korupcijos. O STT direktorius Povilas Malakauskas, vis dažniau minimas tarp galimų kandidatų į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus postą, įsitikinęs, kad jo vadovaujama tarnyba veikia gerai. Jo nuomone, vienas žemiausių Europoje Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas nevisiškai atspindi tikrovę.
Korupcija didėja
Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) Lietuvoje sudaro 4,8 (10 balų įvertinamos visiškai skaidrios valstybės, o 0 balų reiškia, kad šalis itin korumpuota). Tarp ES ir kitų Vakarų valstybių prastesnė padėtis tik Lenkijoje, Graikijoje, Slovakijoje ir Latvijoje. Lenkijoje šis rodiklis – 3,7, Latvijos KSI – 4,7. Nuo lyderių atsiliekame dvigubai: Suomija, Islandija ir kitos Skandinavijos šalys gali didžiuotis priartėjusios prie 10 balų. Iš Baltijos valstybių tik Lietuvoje padėtis pastaraisiais metis negerėjo. Estijos KSI 2005-2006 metais pajudėjo nuo 6,4 iki 6,7. Latvijos KSI augo nuo 4,2 iki 4,7. Lietuvos KSI išliko nepakitęs. Dar tiksliau situaciją apibūdina Lietuvos korupcijos žemėlapis (LKŽ), kurį sudarinėja ir duomenis atnaujina „Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS). Tyrėjai aiškinosi, kaip keitėsi korupcijos mastai Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus.
Atsakymas vienareikšmiškas: sparčiai daugėja respondentų, įsitikinusių, kad korupcija mūsų šalyje didėja. Pažiūrėkime, kaip nuo 2001 iki 2005 metų kito visuomenės nuomonė.
Korupcija per pastaruosius penkerius metus „LABAI PADIDĖJO” – 2005 metais taip manė 38 procentai apklaustų įmonių vadovų. (2001 metais teigiamai į šį klausimą atsakė 24 proc., o 2004 metais – tik 14 proc. respondentų). Taigi 2005 metais korupcijos šuolį įžvelgė 2,5 karto daugiau apklaustųjų nei 2004 metais.
Korupcija per pastaruosius penkerius metus „ŠIEK TIEK PADIDĖJO” – taip manančių įmonių vadovų skaičius 2001-2005 metais augo. 2005 metais teigiamai į šį klausimą atsakė beveik 29 procentai apklaustųjų.
Manančiųjų, kad korupcijos mastai „labai sumažėjo” 2005 metais buvo 0,4 procento, kad „sumažėjo” – 6,8 proc.
Dar prasčiau nei įmonių vadovai valstybės skaidrumą vertina paprasti piliečiai. Kad korupcijos mastai „LABAI PADIDĖJO”, 2001 metais atsakė 26 proc., o po ketverių metų tuo buvo įsitikinę net 50 proc. Lietuvos gyventojų. Ir beveik nepasitaikė manančiųjų, kad korupcija labai sumažėjo.
Jei valdžiai rūpėtų paprastų mirtingųjų nuomonė, kas antras seimūnas ar Vyriausybės narys vaikščiotų kaistančiomis ausimis. Rinkėjai apie savo „vedlius” kiekvienais metais galvoja vis prasčiau ir prasčiau.
Kad Vyriausybė „LABAI KORUMPUOTA”, 2002 metais manė 35 proc. apklaustų įmonių vadovų, o 2005 į tą patį klausimą teigiamai atsakė 53 procentai. (Tarp gyventojų šie skaičiai atitinkamai 25 proc. ir 56 proc.)
Seimą „LABAI KORUMPUOTU” laiko 53 proc. įmonių vadovų ir 61 proc. gyventojų.
Kyšį davė kas antras
Pusė Lietuvos gyventojų pastaraisiais metais bent kartą „pamalonino” pareigūną ar valstybės tarnautoją. Lietuvos korupcijos žemėlapio sudarytojai išsiaiškino: 2001- 2005 metais 48 proc. Lietuvos gyventojų davė bent vieną kyšį. Taip pat pasielgė ir 37 procentai įmonių vadovų. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį davė beveik trečdalis (27 proc.) gyventojų ir penktadalis (20 proc.) įmonių vadovų.
Lyginant 2001-2005 metų duomenis, vis mažiau verslininkų prisipažįsta mokėję kyšį per pastaruosius 5 metus. O gyventojai nesąžiningiems tarnautojams savo pinigines atverdavo vis dažniau.
Lyginant 2002, 2004 ir 2005 metų duomenis, paaiškėjo, kad kyšiais praturtinama vis daugiau automobilių techninių apžiūrų centrų, kelių policijos, poliklinikos, vietos ir respublikinių ligoninių darbuotojų. Gyventojai ir įmonių vadovai anketoje nurodė, kad labiausiai korupcijos pažeisti šie procesai ir institucijos: žemės paskirties keitimo procesas, leidimų statyti bei rekonstruoti pastatus išdavimas ir dokumentų derinimas, muitinės formalumų tvarkymas, sveikatos paslaugų teikimas. Verslininkai labiausiai piktinosi korupcine ir neskaidria paramos iš ES fondų gavimo bei įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka.
Vienintelėje iš institucijų – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) – korupcija ėmė tirpti. Kyšių davimo indeksas, skaičiuojamas remiantis įmonių vadovų, tvarkiusių reikalus Mokesčių inspekcijoje, patirtimi, 2002-2005 metais mažėjo. (2002-aisiais 19 iš 100 su VMI susidūrusių įmonių vadovų prisipažino davę kyšį. 2004-aisiais davusiųjų kyšį buvo 16, o 2005-aisiais tik 3 iš 100 susidūrusių su VMI ir apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų).
Ar tikėti?
Tyrėjai sutiko, kad absoliučiai tikslių tyrimų nebūna. Mat keičiasi respondentų „jautrumas” korupcijos tyrimams. Pastebėta, kad net ir anonimiškai klausinėjami žmonės vis dažniau vengia prisipažinti apie kyšininkavimą. Be to, kinta korupcijos kaip reiškinio suvokimas. Todėl net jei žmogui kelerius metus bus pateikiamas tas pats klausimas, atsakymai gali skirtis. Vieną dieną 50 litų „dovaną” policijos pareigūnui jis laikys kyšiu, o po trejų ar penkerių metų – smulkmena ir visai nepaminės. Tai reikštų, jog tikrasis korupcijos indeksas ir mastai gali būti dar didesni.
Tačiau STT direktorius Malakauskas „Lietuvos žinioms” teigė priešingai. Esą korupcijos mastai Lietuvoje mažesni, nei mano apklausų dalyviai. Pasak STT vadovo, kai respondento konkrečiai paklausiama, ar jis pats yra davęs kyšį per pastaruosius 12 mėnesių, dažniausiai atsakymas būna neigiamas. Korupcijos suvokimo indeksas atspindi korupcijos suvokimo lygį. Kad valstybė korumpuota, labai dažnas sužino ne iš asmeninės patirties, o iš žiniasklaidos.
Paklaustas, ar tikrai dėl Lietuvai nepalankaus korupcijos suvokimo indekso „kalta” apie korupciją dažnai rašanti ir kalbanti žiniasklaida, TILS direktorius Juozapavičius nesutriko.
„Garsus Pasaulio banko korupcijos ekspertas Danielis Kaufmannas tvirtina, kad korupcija visada yra latentinis reiškinys, nepaliekantis popierinių pėdsakų, – sakė Juozapavičius, – vis dėlto korupcija gali būti išmatuojama, ir tam gali būti pasitelkiami sociologiniai tyrimai. Todėl Malakauskui nederėtų menkinti sociologinių tyrimų reikšmės”.
Finansavimas augo
Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba įsteigta kovoti su korupcija, šis reiškinys Lietuvoje klesti. Tuo pat metu iš valstybės biudžeto Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriama vis daugiau lėšų.
2004 metais STT skirta 13 mln. 903 tūkst. litų (iš jų darbuotojų atlyginimams – 9 mln. 220 tūkstančių litų). Tais metais STT įsigijo turto už 600 tūkst. litų.
Po metų minėta tarnyba turto pirko už 1,5 mln. litų, o atlyginimams išleido 9 mln. 646 tūkstančius. Iš viso 2005 metais STT skirta 15 mln. 925 tūkst. litų.
Šiemet STT iš valstybės biudžeto gavo 19 mln. 840 tūkst.litų, iš jų atlyginimams – 10 mln. 746 tūkst. litų, o įsigyjamam turtui – 2 mln. 650 tūkst. litų.
Finansavimo rekordas bus pasiektas 2007 metais, kai STT iš valstybės biudžeto gaus 22 mln. 919 tūkst. litų; darbuotojams išmokės 12 mln. 196 tūkst. litų atlyginimų, už 2 mln. 650 tūkstančių litų įsigis turto.
Palyginkime: per ketverius metus nuo 2004-ųjų STT finansavimas išaugo beveik dvigubai (14 mln. litų 2004 m. ir 23 mln. litų 2007 m.). Korupcija nesumažėjo. Priešingai, daugelis korupcijos rodiklių 2004-aisiais buvo keletą kartų geresni nei po metų ir vėliau.
Todėl valdžios sluoksniuose pasigirsta nuomonių, kad naudos neatnešanti institucija – nereikalinga.
Nemoka kovoti
Europos Parlamento (EP) narys, buvęs ilgametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas „Lietuvos žinioms” tvirtino: „Pagrindinis STT veiklos kokybės rodiklis yra korupcijos koeficiento dinamika. O šis koeficientas, sprendžiant iš pateiktų „Transparency International” duomenų, kasmet auga. Tai reiškia, kad STT neturi tinkamos politikos ir nežino, kaip kovoti su korupcija, o jei žino, tai tiesiog nenori su ja kovoti.”
Pasak Sakalo, nepakęsdamas STT vadovybės veiklos ypatybių, iš šios struktūros pasitraukė vienas geriausių korupcijos prevencijos specialistų – Kęstutis Zaborskas. „Korupcija didėja, bet kasmet milijonais didėja ir STT finansavimas, – stebėjosi Sakalas. – Tai kelia klausimą: už kokius rezultatus pridedama pinigų? Gal už korupcijos didėjimą?”
Darbo partijos byla
Sakalas primena: „STT buvo sukurta kovoti su korupcija. Buvo manoma, kad STT pirmiausia stengsis išaiškinti korumpuotus valdininkus, pradedant aukščiausiais pareigūnais. Tačiau STT nuėjo kitu keliu: pradėjo gaudyti kyšius imančius gaisrininkus ir kelių policininkus.”
Pasak europarlamentaro, STT Vilniaus skyriaus „mėginimai įpainioti Seimo narius baigėsi visišku fiasko”, nes peržiūrėjusi STT pateiktus duomenis, „prokuratūra nerado nusikaltimo sudėties”.
„Tai įrodo STT Vilniaus skyriaus profesionalumo stoką. Bet žmonių gyvenimai buvo sulaužyti, – tvirtino Sakalas. – Apie kokias nors kitas didelį rezonansą sukėlusias bylas neteko girdėti, gal išskyrus kelių eilinių teisėjų bylas. Net ir Darbo partijos buhalterinius veiksmus išaiškino ne STT, bet Valstybės saugumo departamentas, nors kovoti su korupcija nėra jo uždavinys, bent jau įstatyme jis nenurodytas.”
Pinigai – tik už darbą
LŽ pasiteiravo EP nario, ar Lietuvai reikalinga tokia tarnyba.
Sakalo įsitikinimu, „reikėtų parlamentiniam komitetui detaliai patikrinti STT veiklą ir spręsti klausimą dėl tokios neefektyvios tarnybos būtinumo”. Kita vertus, tvirtino Sakalas, galbūt STT tikslinga sujungti su kur kas efektyviau veikiančiu VSD.
„Jei būtų nuspręsta, kad tarnyba vis dėlto būtina, ir kad likusios kitos institucijos vienos nepajėgs kovoti su korupcija, tuomet TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETUI reikėtų PERŽIŪRĖTI STT KOVOS SU KORUPCIJA STRATEGIJĄ IR METINĮ VEIKSMŲ PLANĄ, JUOS PATVIRTINTI SEIME, PANAŠIAI KAIP TVIRTINAMI ANALOGIŠKI GENERALINĖS PROKURATŪROS DOKUMENTAI, NUOLAT KONTROLIUOTI, KAIP JIE ĮGYVENDINAMI. Būtina labai rimtai patikrinti STT vadovybės, įskaitant ir skyrių vadovus, tinkamumą pareigoms, – tvirtino Sakalas. – O STT finansavimą iš biudžeto būtina glaudžiai susieti su korupcijos koeficiento dinamika. Principas turėtų būti toks: gerėja rezultatai, didėja ir finansavimas, jų nėra – nėra ir milijonų. Mokesčių mokėtojai turi mokėti tik už atliktą darbą, o ne už jo imitaciją”.
Kovotojai bijo patys?
Kaip STT darbą vertina „Transparency International” Lietuvos skyriaus direktorius Juozapavičius? Ar normalu, jei didėjant finansavimui auga ir korupcija?
„Panašu, kad jie (STT pareigūnai – red.) yra kažko išsigandę, – sakė Juozapavičius. – Žinios, kurių jie turi apie valdžios korupciją, juos gąsdina. STT pakanka kompetencijos, tačiau nesėkmė, kurią jie patyrė 2004 metais, kai buvęs vadovas Valentinas Junokas neteko pareigų, juos gąsdina ir stabdo. Bent toks įspūdis susidaro.”
O gal STT apie valdžią sukaupusi tiek neigiamos informacijos, kad iš jos realių rezultatų nebereikalaujama? Pakanka, kad ši tarnyba veiktų kaip „kompromato” rinkimo įrankis?
„Nieko apie tai nesu girdėjęs, bet man atrodo, kad jie bijo prabilti apie aukšto lygio politikus”, – sakė Juozapavičius.
Pasak pašnekovo, mes, žurnalistai, turėdami tik automobilį ir garso ar vaizdo įrašymo priemones, išaiškintume kur kas daugiau kyšius imančių kelių patrulių ar kitų tarnautojų, nei milijonus iš valstybės gaunanti tarnyba.
Nereikia iliuzijų
„Tai tik iliuzija, kad Lietuvoje ar Europos Sąjungoje sunaikinsime korupciją, – „Lietuvos žinioms” sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Povilas Malakauskas. Tikėjimą, kad pereinamojo laikotarpio valstybėse galima greit įveikti korupciją, jis pavadino „viena iš klaidų”.
„Kam Lietuvai reikia brangiai kainuojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos, jei korupcija klestėjo ir klesti?” – klausėme STT vadovo. „Mūsų tikslas – korupciją sumažinti iki tokio lygio, kuris nekeltų grėsmės gyvybiškai svarbioms sritims, pavyzdžiui, neiškreiptų rinkos”, – tvirtino Malakauskas. Lietuvoje bene žemiausias iš visų Europos šalių Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) pašnekovui neatrodė grėsmingas.
„Mes su savo 4,8 indeksu 140 pasaulio valstybių sąraše esame pirmame trečdalyje, – tvirtino Malakauskas. – Jei šis indeksas būtų didesnis, tai reikštų ne mažesnę korupciją, o tai, kad mes manome, jog ji maža.”
Pagrįsdamas nuomonę, kad KSI neatspindi realaus korupcijos lygio, o tik žmonių nuomonę apie korupciją, STT vadovas kaip pavyzdį pasitelkė savo tarnybos užsakymu atliktą tyrimą. 92 procentai gyventojų mano, kad pagrindinės valstybės institucijos (Seimas, teismai, Vyriausybė, partijos) – korumpuotos. Tačiau į klausimą, ar per pastaruosius 12 mėnesių yra davę kyšį, teigiamai atsakė 20 procentų gyventojų.
„Skirtumas tarp suvokimo ir realios korupcijos – labai didelis, – tikino Malakauskas. – Kai tų žmonių pasiteiraujama, iš kur jie gavo informacijos apie korupciją, paaiškėja, kad iš žiniasklaidos.” Iš minėtų apklaustųjų su korupcija akis į akį susidūrė 21 procentas įmonių vadovų ir perpus mažiau gyventojų. STT vadovo nuomone, Lietuvoje „korupciją žmonės supranta labai plačiai, kartelė užkelta labai aukštai”.
Viena iš STT veiklos krypčių esanti švietėjiška. Todėl tarnybai išplatinus informaciją apie ištirtas bylas, žmonės apie jas perskaito spaudoje ir susidaro nuomonę, kad Lietuva – itin korumpuota, nors patys tokių įrodymų neturi. Jei žmogus pats nedavė kyšio Vyriausybės ar Seimo nariui, kodėl mano, kad šios institucijos – korumpuotos?
Malakauskas nesutiko, kad jo vadovaujama tarnyba darbuojasi prastai. „STT turi būti nedidelė, maža, bet taikli, ji turi neeikvoti veltui kulkų, kur nereikia, – teigė Malakauskas. – O esam užversti politikų prašymų tirti vieną ar kitą sutartį.”
Malakausko nuomone, STT pagal teismą pasiekiančių bylų skaičių „trečius metus tebėra tame pat lygmenyje”, o infliacija kasmet suryja po 3 procentus STT biudžeto.
Pažaboti korupciją galima „sutvarkius politinių partijų finansavimo įstatymą” taip, kad piliečiai galėtų jiems patinkančioms partijoms skirti procentą iš algos. Partijai nepateisinus rinkėjų lūkesčių, šie galės nebeskirti lėšų. Malakausko tvirtinimu, Lietuvai reikia lobizmo įstatymo, priimti pareigūnų elgesio kodeksą ir panaikinti politikų imunitetus. Iš asmenų, kurie turi daugiau turto, nei įrodo teisėtai uždirbę, turtas turi būti paimamas.
„Nuo vasario Seime guli tokių pasiūlymų, tačiau rezultato nėra”, – STT vadovas įžvelgė ir daugiau kaltųjų dėl klestinčios korupcijos.