Lietuvoje tik socialdemokratai yra įtvirtinę savo partijos moterims kelią į valdžią lengvinantį principą, bet savivaldos rinkimai gali tapti proga prasimušti visų politinių jėgų atstovėms
Lietuvos moterys vis aktyviau dalyvauja visuomeniniame, politiniame šalies gyvenime. Tai pripažįsta ir vyrai, esą tik sveikinantys tokią tendenciją. Ar jie neapsimetinėja, parodys savivaldos rinkimai. LŽ domėjosi, kaip partijos sudarinėjo kandidatų sąrašus, kiek vietų juose buvo skirta moterims.
Iš visų šalies politinių jėgų tik Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) savo statute yra įteisinusi nuostatą, kad visuose renkamuose LSDP organuose ir kandidatų sąrašuose ne mažiau kaip trečdalis vietų turi tekti kitos lyties atstovams (jei moterų būtų dauguma, nebūtų pažeistos ir vyrų teisės). Be to, esama susitarimo, kad moterys ir vyrai partijos kandidatų sąrašuose būtų išdėstyta tolygiai.
Politikių nemyli
Ar toks kvotų numatymas sudarant rinkimų sąrašus duoda rezultatų? Anot premjero patarėjos socialinės politikos klausimais, socialinių mokslų daktarės socialdemokratės Giedrės Purvaneckienės, Lietuvoje ši nuostata mažai pasitvirtina, mat visuomenė labai atšiauri moterims politikėms. „Tačiau nemanau, kad mūsų partija kvotų atsisakys. Tai senas Socialistų internacionalo principas, pagal kurį moterų ir vyrų skaičius rinkimų sąrašuose turi būti vienodas”, – sakė ji.
Paklausta, ar nevertėtų tokių rinkimų proporcijų ir Lietuvoje įteisinti įstatymais, Purvaneckienė neabejojo, kad tai duotų didžiausią efektą, bet visuomenė nepritartų.
Iš Europos valstybių vienodas lyčių atstovavimo principas rinkimuose įteisintas dviejose šalyse – Prancūzijoje ir Belgijoje.
Vyrai – riboti
Kvotų sistema visiškai priimtina atrodo „Tvarkos ir teisingumo” (liberalų demokratų) atstovei Marijai Aušrinei Pavilionienei. Partijos moteris ji subūrė į grupę, kurios vienas tikslų – siekti, kad rinkimų sąrašuose būtų proporcingai vyrų ir moterų. „Mūsų vyrai intelektualiai dar yra riboti, net kvotas, kurios daugelio pasaulio partijų ir pripažintos, laiko prievarta, šneka nesąmones, esą moterys, kurios nori būti įrašytos į sąrašus, turi to užsitarnauti”, – teigė Pavilionienė. Jos manymu, socialdemokratų, kurie į sąrašus įrašo trečdalį moterų, pavyzdys tikrai gražus.
Paklausta, kas keistųsi, jei Lietuvos politikoje būtų daugiau moterų, Pavilionienė sakė, kad rastųsi daugiau taikos, darnos, harmonijos, daugiau dėmesio būtų skiriama šeimos, socialinėms, sveikatos apsaugos, švietimo problemoms.
Pasitikėjo sąmoningumu
Liberalų sąjūdžio vadovas Petras Auštrevičius prisipažįsta, kad sudarant rinkimų sąrašus moterims buvo skirta nemažai dėmesio.
Partijos skyriai aktyviai diskutavo, kaip užtikrinti proporcingą abiejų lyčių atstovavimą. Būta siūlymų įvesti ir kvotas. „Kadangi esame liberali partija, vis dėlto nusprendėme, kad toks kvotų numatymas daugiau primena administravimą ir reikia pasitikėti partijos narių sąmoningumu. Sąrašai juk sudaromi ne tam, kad būtų išlaikytos proporcijos, o kad į valdžią patektų geriausi kandidatai”, – pažymėjo Auštrevičius.
Taigi nors ir nepritarta kvotų sistemai, sąrašai parodė, kad visi tai suprato, tarp kandidatų – nemažai aktyvių moterų. Pasak Auštrevičiaus, Vilniuje į pirmąjį penkioliktuką liberalai įrašė keturias moteris, Kaune į pirmąjį dešimtuką – tris, Klaipėdoje į penkioliktuką – penkias.
„Pastaruoju metu moterys tikrai drąsiau ryžtasi dalyvauti tiek didžiojoje (Seimas), tiek mažojoje (savivaldybės) politikoje. Aš tą visokeriopai skatinu. Moterų siūlymai dažnai būna labai racionalūs, jos įžvelgia tokių niuansų, kokių vyrai niekada nepastebi”, – aiškino Auštrevičius. Jis drauge pripažino, kad gražiosios lyties atstoves nuo politikos dar dažnai sulaiko motinystė bei nelengva pareigų šeimai našta.
Aktyvisčių netrūksta
Jokiomis kvotomis rengdami rinkimų sąrašus nesinaudojo konservatoriai. Pasak Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos Seime seniūnės Irenos Degutienės, TS niekada neturėjo tokio nusistatymo kaip socialdemokratai, kad sąraše kas trečia būtų moteris.
Jos nuomone, savivaldybėse moterų turėtų būti iš tiesų daugiau, bet viskas priklauso nuo jų pačių aktyvumo. „Pavyzdžiui, Alytuje moterys labai aktyvios, jos ir po reitingavimo sąraše liko gana aukštai. Vilniaus skyriuose moterų yra, bet jos nėra aktyvios, ten vyrauja vyrai”, – pasakojo Degutienė.
„Socdemai sako, kad sąrašuose turi būti trečdalis moterų, o mes teigiame, kad moterų gali būti ir daugiau negu vyrų”, – šmaikštavo Darbo partijos lyderis Kęstutis Daukšys. Jo duomenimis, būsimų savivaldos rinkimų sąrašuose abiejų lyčių atstovų yra apylygiai.
Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) atstovės parlamentarės Rimos Baškienės teigimu, VLS yra gana daug aktyvių moterų. Tad apie jokias kvotas nėra reikalo net kalbėti. „Moterys įrodė, kad sugeba puikiai dirbti ir vadovauti. Tad kaip jas galima įrašyti rinkimų sąrašo pabaigoje? Tik viršuje”, – įsitikinusi Baškienė.
Daugės, bet lėtai
Pagal moterų skaičių valdžioje pasaulyje pirmauja Ruanda – 48,8 procento. Europoje aiškiai lyderiauja Skandinavijos šalys: Švedijoje moterų valdžioje yra 47,3 proc., Suomijoje – 38 proc., Norvegijoje – 37,9 proc., Danijoje – 36,9 procento.
Lietuva, kurios įvairiose valdžios institucijose yra apie 22 proc. moterų, tarp pasaulio valstybių užima 38-ąją vietą (tai nėra labai tikslu, nes panašų procentą turi kelios valstybės). Nė vienos moters valdžioje nėra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Solomonų salose, Saudo Arabijoje, Katare, Bahreine ir dar keliose valstybėse.
1997 metais Lietuvoje vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose į vietos valdžią buvo išrinkta 22 proc. moterų, 2000-aisiais – 18 proc., 2002-aisiais – 21 procentas.
Per 2004-ųjų Seimo rinkimus į parlamentą buvo išrinkta 22 proc. moterų – daugiausia per visus nepriklausomybės metus. Tais pačiais metais rinkdami Europos Parlamento narius mūsų tautiečiai balsus atidavė už penkias moteris (iš viso buvo išrinkta 13 europarlamentarų).
Purvaneckienė mano, kad artimiausiais metais moterų valdžioje tikrai nedaugės sparčiai, o štai Europos Parlamente jų gali ir sumažėti. Daugiau moterų gali rastis tik rajonų, mažesnių miestų valdžioje. „Ten žmonės pažįsta tuos, kuriuos renka. Tik bėda, kad vyrai rajonuose ne itin noriai moteris įsileidžia į sąrašus, stengiasi patys užimti pirmąsias vietas”, – apgailestavo ji.