Naujus ginklus kovai su korupcija ruošusi darbo grupė atsisakė skambiai išreklamuoto užmojo įvesti prievolę politikams ir valdininkams deklaruoti ne tik turtą bei pajamas, bet ir išlaidas. Pats projektas dar nuo rugsėjo guli Seimo vadovybės stalčiuose.
„Įvesti išlaidų deklaravimą!” – tokią antikorupcinę priemonę jau prieš metus žadėjo aukšti pareigūnai. Dabar paaiškėjo, kad jų ryžtas gerokai priblėso.
Tarpžinybinė darbo grupė neparengė minėtą pareigą visiškai įteisinančio įstatymo projekto, o tik apsiribojo siūlymais plėsti deklaruotinas prievoles ir jas vykdyti turinčių asmenų sąrašą.
Daugiau veikėjų ir veiksmų
Iš keliolikos įvairioms institucijoms priklausančių asmenų sudaryta darbo grupė, pasak Seimo Teisės departamento teisininko Giriaus Ivoškos, po kelis mėnesius trukusio darbo nutarė siūlyti koreguoti du – Gyventojų turto ir pajamų bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje – įstatymus.
Tarp esminių pataisų – siūlymas plėsti deklarantų sąrašą. Jei šiai idėjai būtų pritarta, ateityje deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai turėtų teikti ir notarai, antstoliai, valstybės bei savivaldybių įmonių vadovai.
Taip pat rekomenduojama deklaruojamų gautos naudos sąrašą papildyti duomenimis apie pajamas iš šalutinės privačios veiklos ir trečiųjų asmenų kišenės apmokėtas keliones, mokslus.
Dingo svarstant
„Čekių už tušinukus ir duonos kepaliukus deklaruoti tikrai nereikės”, – patikino Ivoška, dirbęs dabartinio susisiekimo ministro socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovautoje darbo grupėje.
Seimo teisininkas LŽ prisipažino, kad pirminės idėjos įvesti valstybės politikų ir tarnautojų išlaidų deklaravimą iš esmės atsisakyta.
„Darbo metu tapo akivaizdu, kad poveikio, kurio tikimasi, nebus, – sakė jis. – Skaidrumą padidina ne išlaidų, o ryšių deklaravimas.”
Pernai griaudėję ketinimai įteisinti neskaidriai įgyto turto konfiskavimą ir valstybės tarnybos netekimą taip pat sumenko. Ivoška LŽ aiškino, kad „tai netelpa į Lietuvos teisės rėmus”.
Pasak teisininko, politikų pasirinktas Didžiojoje Britanijoje taikomas konfiskavimo modelis iš esmės nesiderina su mūsų Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. „Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tektų valstybės tarnautojui. To negali būti”, – sakė jis. Be to, Ivoškos teigimu, atsakomybės klausimas už jau nusikaltimu tapusį valstybės tarnautojo elgesį yra apibrėžti Lietuvos įstatymuose.
Nepateisinti lūkesčiai
Darbo grupėje dalyvavusių kitų institucijų atstovai atsisakė komentuoti savo nuomonę apie rezultatus, kol nėra Seimo valdybos sprendimo. LŽ žiniomis, grupei rengiant siūlymus būta nemažai nesutarimų.
Kartu dirbę politikai atvirai neslėpė nusivylimo. „Kol Butkevičius netapo ministru, buvo darbo grupės variklis. Vėliau viskas išsikvėpė. Rezultato, kuris taip garsiai pradžioje žadėtas, nepasiekėme. Nors politiniai susitarimai kovoti su korupcija pasirašomi, realios politinės valios vis pritrūkstama”, – pažymėjo liberalas Eligijus Masiulis.
Konservatorius Jurgis Razma apgailestavo, kad politikams kojas kišo teisininkai. „Idėja neįgyvendinta, esminės problemos nesprendžiamos, nes teisininkai nenori atskiro įstatymo. Jie nepasiduoda politikų formuluojamam uždaviniui, o elementarius dalykus paverčia sudėtingu teisiniu ginču”, – piktinosi Seimo narys.
Grupei vadovavęs ministras Butkevičius LŽ prisipažino taip pat neturįs kuo džiaugtis: „Tikėjausi, kad nuveiksime daugiau. Šįkart sutrukdė teisininkų skydas, bet ateityje reikėtų grįžti prie idėjos visiškai deklaruoti išlaidas.”
Projektas dulka
Nors ir nelabai patenkintas nuveiktu darbu, Butkevičius vis dėlto stebėjosi iki šiol nesulaukęs jokio atgarsio. „Baigtą darbą pristačiau Seimo valdybai dar rugsėjį. Pats esu nustebęs, kodėl šie klausimai nepatenka į darbotvarkę. Dabar ne taip dažnai būnu Seime, bet jei jau priminėte, reikės pasidomėti”, – sakė ministras.
Neseniai Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku tapęs konservatorius Rimantas Dagys išgirdęs LŽ klausimą apie darbo grupės rezultatus taip pat teigė pasigendantis informacijos apie tolesnį projekto likimą. „Turėjo būti registruota, bet nematyti”, – sakė jis.
Prieš metus tuometinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, o dabar teisingumo ministras Petras Baguška buvo optimistiškai nusiteikęs įstatymus koreguoti praėjusioje pavasario sesijoje. Dabar geriausiu atveju šiems klausimams vietos atsiras būsimoje pavasario sesijoje.