Marijampoliečiai iš Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus beveik išgavo pažadą perduoti miestui žymių kraštiečių menininkų darbų
Į Marijampolės kultūros centre šeštadienį surengtą diskusiją „Profesionalaus meno raida Marijampolėje” atvyko Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, susirinko nemažas būrys vietos menininkų, kultūros puoselėtojų.
Menininkų klubo „Žvilgsnis” vadovės Jūratės Kadusauskaitės teigimu, mieste nemažai profesionalių tapytojų, skulptorių, kitų sričių kūrėjų. Jiems jau radosi galimybė parodyti savo darbus platesnei auditorijai. Be Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijos, kultūros rūmų pastate yra dar dvi didelės parodoms skirtos erdvės. Be to, įvairios parodos rengiamos Kraštotyros muziejaus „Saulėračio” galerijoje, Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
„Palyginti su tuo, kas mieste buvo prieš dešimtmetį ar kiek anksčiau, tai tikrai nemažai. Tačiau pasigendame iš mūsų krašto kilusių ankstesnių kartų menininkų darbų. Žinome, kad iš čia jų kilę nemažai, apie tai pasakojame savo moksleiviams dailės mokykloje, bet parodyti nors vieną kitą tokį darbą neturime galimybių”, – teigė Kadusauskaitė. Jai pritarė ir kiti diskusijoje dalyvavę pedagogai.
Nors Marijampolė ir visas Sūduvos kraštas garsėja kaip žymių menininkų gimtinė, jų darbų čia tėra vienas kitas. Šiuo metu miestui perduota tik dalis pačios galerijos mecenatės Stankūnienės, kuri gyvena JAV, dovanotų paveikslų ir keturios dešimtys Juzės Katiliūtės darbų.
Marijampoliečių bendrijos pirmininkas Vytautas Gaulia yra prasitaręs, kad jau ne vienus metus svarstoma galimybė į Marijampolę perkelti dalį kraštiečio Antano Žilinsko Lietuvai paliktos kolekcijos, kuri šiuo metu saugoma ir eksponuojama jo vardu pavadintoje galerijoje Kaune. „Rygiškių Jono gimnazija šiemet minės savo 140 metų sukaktį. Joje mokėsi ne tik daug prie Lietuvos valstybės atsikūrimo prisidėjusių visuomenės veikėjų, tautos žadintojų, rašytojų, bet ir menininkų. Jų darbų mokykloje nėra”, – pedagogams pritarė Marijampolės apskrities viršininko administracijos specialistė Danguolė Micutienė.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Budrys teigė, kad į regionus pirmiausia linkstama siųsti parodinius darbus, kitaip tariant, rengti kilnojamąsias parodas. Tačiau Sūduvos krašte nėra vietos tokioms ekspozicijoms. „Reikia palaukti, kol bus baigtas tvarkyti Paežerių dvaras, tuomet ten tikrai bus galima surengti ne vieną parodą”, – teigė svečias.
Marijampoliečių siekius į Marijampolę pergabenti bent dalį Lietuvos dailės muziejuje saugomų krašto menininkų sukurtų kultūros vertybių Budrys vertino atsargiai. „Mes nieko prieš, kad dalis muziejuje saugomų vertybių atitektų menininkų gimtinėse kuriamoms galerijoms. Tai mes darome, tik turėkite kur tuos darbus eksponuoti. Dabar čia – tik galerijos užuomazgos, reikėtų ją plėsti”, – aiškino Budrys.
Tai, kad Marijampolėje įkurta menų galerija pernelyg maža, pripažino ir vietos kultūros mecenatas Kęstutis Subačius. Jo teigimu, kultūros rūmų pastate tikrai rastųsi ir daugiau erdvių galerijai plėsti.