Lietuvos energetikos sektoriaus vystymosi stabdys – iniciatyvos ir bendro sutarimo stoka
Gruodžio 31-osios vakarą buvo įvykdytas „nuosprendis” dviem Kozlodujaus atominės elektrinės reaktoriams. Jie buvo atjungti nuo Bulgarijos elektros energijos tinklo, nors, vietinių energetikos ekspertų teigimu, „galėjo veikti dar 15 metų”. Šis vaizdas, kaip du vandens lašai panašus į regėtą Ignalinos AE per 2004-ųjų Kalėdas, pakurstė aistras ne tik jauniausios ES narės politinėje virtuvėje, bet ir prieš trejetą savaičių bulgarų „malonės prašymą” atmetusiame Europos Parlamente (EP).
„Nors sprendimas bulgarams, o tam tikra prasme ir Lietuvai, buvo nepalankus, labai svarbu yra kitkas – balsų persvara, kuria jis buvo priimtas. Atominės energetikos šalininkų pergalei pritrūko viso labo 5 balsų. Tai reiškia, kad jėgų išsidėstymas ir visuotinė opinija šiuo klausimu keičiasi”, – tvirtino EP narys dr. Eugenijus Maldeikis.
Naujiems nuosprendžiams – seni argumentai
Du uždaryti Kozlodujaus jėgainės reaktoriai bulgarams, kaip ir lietuviams, buvo savotiškas bilietas į ES. Kadangi narystė Bendrijoje laikyta neginčijamu prioritetu, atsakymą į hamletiškąjį klausimą taip pat lėmė ne energetikos inžinierių, bet politikų balsai. Pastarieji rėmėsi Didžiojo septyneto 1992-aisiais atliktais tyrimais, esą tokio tipo reaktoriai negali būti modernizuoti už pagrįstą kainą, todėl – saugumo sumetimais – turėtų būti uždaryti.
Tai reiškia, kad Bulgarija bent jau kuriam laikui praras galimybę uždirbti eksportuodama elektrą ir pati naudodamasi visuose Balkanuose pigiausiu energijos šaltiniu. Šios šalies nacionalinės elektros energijos įmonės centrinių operacijų direktorato vadovas Mitio Hristozovas, komentuodamas padėtį, neslėpė kartėlio ir tikino, esą kiekvienas Bulgarijos vaikas žino, jog numarinti Kozlodujaus reaktoriai yra „saugesni negu 80 proc. Prancūzijos reaktorių”.
Jėgainės vadovai bendraudami su žurnalistais yra pareiškę, kad stabdomų 440 MW galios reaktorių „būklė yra puiki ir jie galėtų veikti dar 15 metų”. Preliminariais skaičiavimais, beveik trečdaliu sumažinus Kozlodujaus pajėgumus (čia ir toliau veikia du naujesni 1 tūkst. MW pajėgumų reaktoriai) jėgainėje gaminamos elektros energijos kaina išaugs 19 procentų.
Tiesa, už tai Bulgarija iš ES gaus 550 mln. eurų kompensaciją. Be to, šios šalies vadovai jau pasirašė susitarimą su Rusijos įmone „Atomstrojeksport”, kurios subrangovai yra „Areva” ir „Siemens”, dėl 2 tūkst. MW pajėgumų antrosios atominės elektrinės statybos. Naujoji elektrinė turėtų pradėti darbą maždaug 2012 metais.
Bendro vardiklio paieškos
E.Maldeikis, komentuodamas Europos Parlamente plykstelėjusias diskusijas dėl Kozlodujaus atominės elektrinės darbo pratęsimo, atkreipė dėmesį ne tiek į galutinį sprendimą, kiek į kontekstą, kuriame jis buvo priimtas.
„Viena vertus, balsavimas gana akivaizdžiai parodė, kad mes neturime aiškios pozicijos pačiais svarbiausiais tarptautinės politikos klausimais. Kalbu ne tik apie energetiką. Juk prieš įstojant į ES Lietuva deklaravo ketinanti būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų – gyrėmės, kad neturime rūpesčių dėl tautinių mažumų, kad sėkmingai sprendžiame Kaliningrado problemas, kad apskritai sugebame susikalbėti su Rusija ir galime būti savotišku „vertėju” vakariečiams. Vėliau ši koncepcija lyg ir buvo pamiršta, nors būtent šioje srityje Lietuvos iniciatyvų ir veiksmų labiausiai laukta įvairių konfliktinių situacijų metu”, – pastebėjo E.Maldeikis.
Jo teigimu, vėlesni pareiškimai, esą Lietuva sieks prisiimti Rytų ir Vidurio Europos regiono lyderio naštą, taip pat pasirodė esantys nepasverti, nes šią funkciją pavydėtinai sėkmingai atlieka Lenkija, aktyviai dirbanti ir jau turinti didžiulę įtaką visiems procesams tiek Ukrainoje, tiek Gruzijoje.
„Kodėl Lietuva sutiko įsteigti ES lyčių lygybės institutą, taip pat galima tik spėlioti, nes jokios išskirtinės patirties šioje srityje mes neturim ir kitoms šalims tikrai nesam įdomūs. Susidaro įspūdis, kad šį pasiūlymą Lietuva gavo tik todėl, kad pati nežinojo, ko nori ir ką gali”, – samprotavo E.Maldeikis.
Žinant šį kontekstą jau nebeima nuostaba, kodėl Briuselyje dirbantys Lietuvos atstovai būtent taip balsavo dėl Kozlodujaus atominės elektrinės likimo – 4 europarlamentarai balsavo „už”, 2 – „prieš”, o likę 7 susilaikė arba apskritai nedalyvavo posėdyje.
„Kadangi šio balsavimo rezultatai galėjo sukurti precedentą ir galbūt pakeisti antrojo Ignalinos AE bloko likimą, galima tik apgailestauti, kad būtent tokiu momentu paaiškėjo, jog Lietuva neturi savo energetinės strategijos ir nežino, kuriuo keliu sukti”, – konstatavo E.Maldeikis.
Nuostatos kinta
Pasak EP nario, kalbant apie Ignalinos AE ateitį, reikėtų analizuoti keletą galimų scenarijų. Vienas jų – siekiant jėgainės reaktorių darbo laiko pratęsimo, priversti visą Europą įsigilinti į šią problemą ir iš naujo įvertinti energijos gamintojos įtaką visos ES ekonomikai bei saugumui.
„Akivaizdu, kad leisti Ignalinos AE antrąjį bloką eksploatuoti iki projektiniuose dokumentuose numatytų terminų yra gerokai pigiau ir naudingiau absoliučiai visiems, negu jėgainę numarinti. Balsavimas dėl dviejų Kozlodujaus reaktorių sustabdymo parodė, kad požiūris į branduolinę energetiką per keletą pastarųjų metų pasikeitė iš negatyvaus į pozityvų. Tai patvirtino ir balsavimas dėl mano teikto pasiūlymo į ES energetikos strategiją įtraukti nuostatą, jog 60 proc. energijos turėtų būti generuojama jėgainėse, neteršiančiose aplinkos. Šiam pasiūlymui taip pat pritrūko vos 4 balsų. Tai reiškia, kad branduolinės energetikos šalininkų gretas papildė politikai, susirūpinę atmosferos teršalų emisijos mažinimu, globaliniu klimato atšilimu, energetine nepriklausomybe ir t.t. Visos šios aplinkybės yra palankios pradėti iš naujo kalbėti apie Ignalinos AE problemas”, – tikino E.Maldeikis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog išstudijavę storą šūsnį dokumentų, susijusių su Lietuvos stojimu į ES, taip pat Tarptautinę atominio saugumo konvenciją, Euratomo, Europos teisingumo teismo precedentus ir t.t., teisininkai padarė išvadą, jog „egzistuoja efektyvus mechanizmas, kuriuo naudojantis galima atidėti keleriems metams arba sustabdyti Ignalinos AE uždarymą”. Pasak teisininkų, ne Lietuva įsipareigojo ES uždaryti Ignalinos jėgainę, o ES įsipareigojo finansiškai padėti Lietuvai sustabdyti antrąjį reaktorių tuo atveju, jei bus įgyvendinami šios valstybės narės nacionalinio saugumo standartai. Išvadose taip pat akcentuojama, kad minėtas Lietuvos įsipareigojimas laikytinas rekomendacija, o ne teisiniu reikalavimu. Be to, Europos institucijų nuostatų vykdymas yra neprivalomas, jei jos grindžiamos akivaizdžiai klaidingais faktais. Tuo tarpu teisė į motyvuotą sprendimą yra Europos valstybių bendras teisės principas, kuriuo grindžiamas ES funkcionavimas.
„Tai reiškia, kad su pirmalaikiu Ignalinos AE uždarymu, Europos Bendrijos kompetencija atominio saugumo srityje bei kituose susijusiuose dokumentuose yra teisinių prieštaravimų ir norint galima dėl šių dalykų diskutuoti. Žinoma, pirmiausia reikia patiems apsispręsti, ar Lietuva iš tiesų siekia būti energiją eksportuojančia šalimi, ar tenkinsis tik vartotojo statusu. Tai principiniai dalykai, apie kuriuos aiškiai nekalbama jokiame oficialiame Lietuvos strateginiame dokumente”, – sakė E.Maldeikis.
EP narys patikino, kad šiuo metu Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos ir kai kurių kitų šalių politikai aktyviai diskutuoja, kaip pasielgti su veikiančiais branduoliniais reaktoriais (15-oje Europos valstybių yra 152 tokie reaktoriai, kuriuose pagaminama maždaug trečdalis visos elektros energijos). Kadangi jie leidžia itin efektyviai spręsti aplinkos taršos ir energetinio nepriklausomumo problemas, planuojama pratęsti šių jėgainių eksploatacijos laiką. Juo labiau kad Europos branduolinės energetikos specialistai yra neginčijami šios srities lyderiai, profesionalumu pranokstantys kolegas tiek Amerikoje, tiek Japonijoje.
„Yra trys šalių grupės, turinčios aiškiai išreikštą požiūrį į branduolinę energetiką. Vienos laikosi neutralios pozicijos, kitos yra prieš šios rūšies elektrines, o trečios intensyviai rekonstruoja senas ir stato naujas jėgaines. Tačiau sociologiniai tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad branduolinės energetikos šalininkų gerokai padaugėtų visose ES šalyse, visuose gyventojų sluoksniuose, jei jie gautų išsamią informaciją ir aiškius argumentus, kas yra kas, kokią kainą už ką reikia mokėti, – dėstė E.Maldeikis. – Nors bandymas racionaliai spręsti Kozlodujaus problemą nepavyko, visgi galima pasidžiaugti vien tuo, kad ši tema jau nėra tabu, kad situacija ir jos vertinimas pastebimai keičiasi.”
Namų darbai
Vertindamas Lietuvos žmonių požiūrį į branduolinę energetiką EP narys jį vadino „labai pozityviu” ir daugelį problemų leidžiančių
spręsti kur kas paprasčiau. T.y. nereikia nieko įtikinėti, o tik atlikti skaičiavimus, koks būdas: seno reaktoriaus darbo pratęsimas ar naujos jėgainės statyba – labiau apsimokėtų ekonomiškai, kokio tipo reaktorių vertėtų rinktis.
Klausiamas, ar apskritai įmanomas dar vienas balsavimas Europos Parlamente dėl atominės jėgainės darbo pratęsimo, E.Maldeikis tikino, kad taip gali būti.
„Žinoma, ne sausio ir ne vasario mėnesį, tačiau metų pabaigoje, prieš tai galimiems sąjungininkams ir oponentams pateikus svarius argumentus bei protingas pasiūlymų formuluotes, tokia diskusija ir mums palankus sprendimas – įmanomi”, – prognozavo politikas.
Skaudžia pamoka, kaip nereikėtų elgtis, pašnekovas pavadino praėjusiais metais kilusią pasipiktinimo bangą, esą tai, kad Rusija nusprendusi tiesti dujotiekį Baltijos dugnu į Vokietiją, pažeidžia kitų šalių interesus.
„Man nė vienos Vyriausybės programoje ar kokiame kitame oficialiame dokumente neteko skaityti, jog toks dujotiekis yra mums svarbus. Neteko girdėti nė vieno pareiškimo ar kreipimosi į „Gazprom”, „Ruhrgas” ar kaimynines valstybes, kad norėtume dalyvauti tokiame projekte. Apie tai nebuvo kalbėta, todėl dabar neverta piktintis, jog esame nuošalyje”, – sakė E.Maldeikis.
Europarlamentaras prognozavo, kad ėmusis iniciatyvos sprendžiant energetikos sektoriaus problemas, dialogo tarp Rusijos bei Europos šalių moderatoriaus vaidmens – Lietuva galėtų užimti svarbią nišą ir pelnyti tarptautinį pripažinimą.
E.Maldeikis taip pat pripažino, kad pasiekti bendro sutarimo svarbiausiais energetikos politikos klausimais greičiausiai būtų pakankamai sudėtinga, nes lietuviškas mentalitetas nuolat skatina ieškoti, kam galėtų būti naudingas vienas ar kitas pasiūlymas. Tarkim, raginimai siekti Ignalinos AE antrojo bloko veiklos pratęsimo bei naujos jėgainės statybos taip pat buvo pavadinti „verslo grupių interesų” išraiška.
„Manau, kad taip dialogas tik apsunkinamas, nes samprotaujant apie branduolinės energetikos lobizmą būtina įvertinti, kokius lobistus turi dujininkai ar naftininkai”, – pastebėjo EP narys.